Kalbamės su Mykolo Romerio universiteto (MRU) Vertimo ir redagavimo studijų programos vadove doc. dr. Vilhelmina Vaičiūniene.
– Pradėkime nuo viską verčiančių aukštyn kojom technologijų progreso. Pranešimus apie vis didesnį „Googole“ vertėjo efektyvumą, vertimo kokybės gerėjimą girdime nuolat. Ar tikrai jis gali nugvelbti vertėjų uždarbį?
– „Google“ vertėjas tikrai yra fantastiškas dalykas vertėjams-mėgėjams, jis gali padėti išversti nesudėtingas frazes ir labai praversti keliaujant, kai reikia suprasti bent keletą svarbesnių raktinių žodžių. Tačiau profesionalai naudoja tokius technologinius įrankius kaip „SDL Trados Studio“ vertimo programa, „Memsource“, e.tekstynus, e.žodynus, thezaurus ir begalę kitų, padedančių kokybiškiau ir sparčiau atlikti vertimą.
Šiais metais žadama ir daugiau naujovių, siekiant kuo labiau priartinti vertimo galimybes prie žmogaus, pradedama taikyti nauja NMT (Neural Machine Translation) technologija. Tačiau tobulinamos pirmiausia populiariausios kalbos, ir iššūkių vis dar yra be galo daug. O pažodiniai vertimai, kad ir iš lietuvių į anglų kalbą ar atvirkščiai, vis dar kelia šypseną. Todėl reikia atiduoti duoklę ir pripažinti, jog tai tikras technologijų laimėjimas, bet...
– Tačiau ta pati technologinė pažanga naikina ir pasaulio sienas. Ar ne paradoksalu, jog tenka pripažinti ir faktą, jog globalėjantis pasaulis kuria ir didesnį kalbų mokėjimo ir vertėjų poreikį?
– Būtent. Ir čia svarbūs keli aspektai. Pirmas – mokėjimas bendrauti užsienio kalbomis yra reikšmingas asmens tobulėjimo variklis. Tai ne tik karjeros ar profesijos, bet ir galimybių klausimas.
Daugelis paslaugas teikiančių bendrovių jau laiko norma, jog paslaugas privalu teikti bent keliomis tame regione svarbiausiomis kalbomis
Juk kalbos mokėjimas – tai unikali galimybė keliauti, skaityti literatūrą ar žiūrėti filmus originalo kalba. O originalui niekas neprilygsta. Tai ir galimybė bendrauti su kitų kultūrų žmonėmis. O čia „Google“ vertėjas jau bejėgis...
Antras aspektas – nuo to gali tiesiog priklausyti tavo verslo sėkmė. Ypač mažose valstybėse, kur rinkos nėra didelės, verslas priverstas peržengti visas sienas. Pavyzdžiui, suomių smulkieji elektroninių prekių dėklų gamintojai ėmėsi tiesiogiai bendrauti su klientais kitose šalyse gimtosiomis klientų kalbomis, todėl verslas išaugo, bendravimas tapo aiškesniu ir sukūrė didesnį pasitikėjimą tarp verslo ir jo klientų.
Daugelis paslaugas teikiančių bendrovių jau laiko norma, jog paslaugas privalu teikti bent keliomis tame regione svarbiausiomis kalbomis. Vis populiarėjanti internetinė prekyba taip pat reikalauja ne tik išvystyti logistiką, jog prekė galėtų kuo greičiau pasiekti faktiškai bet kurį pasaulio tašką, tačiau ir klientus konsultuoti kuo daugiau skirtingų kalbų. Normalu, jog kad ir kilimais prekiaujanti švedų įmonė, konsultuoja bent 7-8 kalbomis. Ir čia taip pat „Google“ vertėjas neišgelbės.
– Visos kalbos gražios ir ypatingos. Ar verslo pasaulyje yra tos „labiau“ ypatingos kalbos?
– Žinoma. Verslo ir kalbų sąveiką arba, kitaip tariant, šių sričių sinergiją pagrindžia nemažai tyrimų atliktų pasaulyje ir ES. Portalas languagelearningportal.com nustatė šešias kalbas, kurios įvardijamos kaip tarptautinio verslo kalbos, ateityje turėsiančios milžinišką poveikį verslo rinkai pasaulyje. Tai – kinų (mandarinų), vokiečių, arabų, ispanų, portugalų ir rusų. Kinų (mandarinų) kalbos vartojimo mastą lemia kinų populiacija, kuri yra didžiausia pasaulyje, ir tvarus jos ekonomikos augimas.
Šiandieninei darbo rinkai itin reikalingi specialistai, gebantys bendrauti keliomis užsienio kalbomis, ir vertėjai, išmanantys ir tam tikros srities specifinę kalbą bei galintys sėkmingai vertėjauti.
Tarp populiariausių verslo kalbų yra minima vokiečių kalba ir specialistų, kalbančių vokiškai, vis dar stinga. Ketvirtoji pagal svarbą verslo pasauliui yra ispanų kalba, kuri yra antroje vietoje po anglų kalbos Europos kontekste, o pasaulio mastu – pirmoji pagal kalbančiųjų skaičių. Spėjama, kad kalbančių ispaniškai iki 2050-ųjų metų padvigubės.
– O koks koks anglų kalbos likimas? Juk ji laikoma pačia universaliausia. Ar šios kalbos pozicijos nepajudinamos?
– Anglų kalba yra pripažįstama pirmąja užsienio kalba de facto. Ši kalba – svarbiausia tarptautinio bendradarbiavimo kalba, ja vyksta didžioji dalis komunikacijos tiek žodžiu, tiek raštu tarp skirtingų šalių įstaigų ir įmonių, todėl dalykinės anglų kalbos gebėjimai jau yra tapę būtinybe darbo rinkoje. Anglų, kaip verslo kalbos, viršenybę patvirtina ir tyrimai. Nors stebima didžiausias populiacijas turinčių kalbų augimo tendencija, teigiama, jog anglų kalba dar ilgai išliks pasaulinės lyderystės kalba.
Akivaizdu, jog tiems, kurių anglų kalba gimtoji, dažnai net neturi didesnio poreikio mokėti antrą užsienio kalbą. Tik 10 proc. amerikiečių, kuriems anglų kalba gimtoji, moka ir antrą kalbą, kai ES mokančių antrą kalbą rodiklis siekia net 56 proc. Beje, europiečiai yra geriausiai įvaldę anglų kalbos įgūdžius. Tuo tarpu Kinijoje susidomėjimas anglų kalba yra milžiniškas, šioje šalyje anglų kalbos moko per 100 000 gimtakalbių.
– Vis kalbame apie pasaulines tendencijas. O kokia situacija Lietuvoje? Ar šiuolaikinėje darbo rinkoje turi paklausą profesionaliai užsienio kalbas įvaldę absolventai?
– Žvelgiant į Lietuvos kontekstą, užsienio kalbų problematika ne mažiau aktuali, atskleidžianti socioekonominius ir kultūrinius šalies procesus. Pirmiausia, kaip ir daugelyje valstybių, Lietuvos ir tarptautinės kompanijos vis dažniau ieško darbuotojų, kurie geba bendrauti anglų ir dar viena užsienio kalba, kuri yra kompanijos įkūrėjų, partnerių ar klientų gimtoji kalba. Todėl šiandieninei darbo rinkai itin reikalingi specialistai, gebantys bendrauti keliomis užsienio kalbomis, ir vertėjai, išmanantys ir tam tikros srities specifinę kalbą bei galintys sėkmingai vertėjauti.
Tačiau yra stebimos ir kitos tendencijos. Opi emigrantų grįžimo problema, neatsiejama nuo kalbų mokymosi, nuo daugiakalbystės, kaip bendrosios gyvenimo aplinkos, supratimo. Vaikai grįžta ir nuo jų integracijos sėkmės prikausys ir jų gyvenimas čia, Lietuvoje. Todėl ir pačioje Lietuvoje kalbų mokėjimas tampa būtinybe. Vis daugiau turime ne tik grįžtančių emigrantų vaikų su įvairiomis kalbinėmis ir kultūrinėmis patirtimis, tačiau ir mūsų visuomenėje vis daugiau atsiranda ne lietuvių kalba kalbančių gyventojų. Pasaulis tikrai traukiasi, tačiau bendravimo poreikis niekur nedingsta.
Mes, lietuviai, esame maža tauta, todėl kalbų mokėjimas mums atveria vartus į pasaulį. Per kalbas mes pažįstame kitas kultūras, tampame labiau tolerantiški kitoms tradicijoms, požiūriams. Neatsitiktinai kalbų profesionalų paklausa milžiniška viešajame sektoriuje, valstybės valdymo institucijose ir verslo kompanijose. O jei ateityje vertėjus vertimo programos ir pralenks, žmonės vis tiek turės tvarkyti ir redaguoti automatinio vertimo sistemų paliktas logines klaidas ar neatpažintas metaforas.
Dėkoju jums už įdomų pokalbį.
