Vilniaus miesto savivaldybėje bus svarstomas dviejų mokytojų visos dienos mokyklos modelio aprašo projektas, kuriame siekiama įteisinti dviejų mokytojų visos dienos mokyklos veiklos organizavimo modelį, numatant, kad antrajam mokytojui už darbą bus atlyginama ne iš savivaldybės biudžeto, o iš mokinių tėvų lėšų.
Eksperimentinis modelis, tarsi pilotinis projektas, pirmiausia turėtų būti įgyvendintas būtent Vilniaus „Genio“ progimnazijoje. Šios ugdymo įstaigos direktoriumi praėjusių metų lapkritį tapęs Rimantas Remeika tai vertina labai palankiai. Esą modelis taptų progimnazijos vizitine kortele.
Tačiau dalis ne vienus metus papildomo mokesčio jungą nešusių progimnazijos auklėtinių tėvų priemokoms priešinasi ir tvirtina, kad papildomas mokestis už pradinio ugdymo programą pažeidžia ne tik šeimų interesus, bet ir šalies Konstituciją.
Nutarimas tapo lūžio tašku
Vienas vilniečio Arūno Kučinsko vaikas jau yra baigęs „Genio“ mokyklą, antrasis šiuo metu lanko ketvirtą klasę, o trečiasis čia turėtų pradėti mokytis nuo rugsėjo. Vilniaus „Genio“ progimnazija vaikams priklauso pagal gyvenamąją vietą.
A.Kučinskas neslepia patyręs rinkliavas: kas mėnesį nustatytą mokestį mokėjo už abu vaikus. Paskutiniais metais – 100 eurų už vaiką.
Tačiau šiais mokslo metais, kai nuo rugsėjo Vilniaus savivaldybė nusprendė miesto pradinių klasių moksleiviams finansuoti visose mokyklose organizuojamas popamokines veiklas, A.Kučinsko kantrybė trūko.
„Savivaldybės nutarimas tapo lūžio tašku. Man tai tikrai nėra pinigų klausimas, mes pakankamai turtingi žmonės. Tačiau tai tapo principo reikalu: užtenka rūšiuoti vaikus. Užtenka imti pinigus už mokslą, kuris valstybinėje mokykloje turi būti nemokamas, nes tai yra konstitucinė kiekvieno vaiko teisė“, – 15min kalbėjo A.Kučinskas.
Palaiko, bet tyli
A.Kučinsko teigimu, taip, kaip jis, galvoja nuo trečdalio iki pusės į „Genio“ progimnaziją vaikus leidžiančių tėvų. Priemokų idėjos esą dažniau nepalaiko tie, kuriems mokykla priklauso pagal gyvenamąją vietą.
Tai būtų mūsų pasidavimas, o aš niekada nepasiduodu.
„Deja, ne visi tėvai viešai deklaruoja savo poziciją: dalis nenori nervintis, veltis, nes vaikai lanko paskutinę pradinės mokyklos klasę. Sako, paskui trenksiu durimis ir išeisiu. Antri neturi laiko. Treti gal bijo. Sako, kad esame šaunuoliai, jog keliame problemas į paviršių, tačiau pasirašyti skundų nesutinka, nenori, kad pavardė figūruotų“, – pasakojo A.Kučinskas.
Kodėl jis pats nenusispjauna ir šeimos pagrandukui neieško kitos mokyklos? „Tai būtų mūsų pasidavimas, o aš niekada nepasiduodu“, – paaiškino.
Lesyklėlė, kurios nenori atsisakyti
Vieša paslaptis, kad rinkliavų „Genio“ mokykloje tradicija gyvavo kelis dešimtmečius. A.Kučinsko skaičiavimais, neteisėtos rinkliavos galėjo sudaryti apie 300 tūkst. eurų per metus.
„Paskaičiuokime: kažkuriais metais klasėje buvo 27 vaikai. Nuo kiekvieno – po 100 eurų per mėnesį. Vadinasi, susidaro 2700 eurų. Mokytojomis padėjėjomis dažniausiai dirbdavo paskutinių Edukologijos universiteto kursų studentės, kurios gaudavo apie 500–600 eurų algą. Kur buvo naudojami likę pinigai, nežinome. Darome prielaidą, kad juos pasiimdavo pagrindinė mokytoja ir galbūt pasidalindavo su direktore. Dalis mokytojų buvo išsipirkę verslo liudijimus, dalis pinigus imdavo tiesiai į kišenę, jų neapskaitant“, – dėstė A.Kučinskas.
Jo nuomone, šalies pedagogų atlyginimų kontekste minėtos sumos – didelės. Todėl „Genio“ progimnazijos mokytojai šios lesyklėlės nenori atsisakyti.
„Tam priešinasi tiek mokytojai, tiek naujasis direktorius, vos per pusantro mėnesio perėmęs priemokų idėją, tiek dalis tėvų, kuriems patogu valstybinėje institucijoje gauti paslaugą už ketvirtadalį privačios mokyklos kainos“, – nuotaikas perteikė A.Kučinskas.
Rūpėjo, ne kur gyvena, o kur dirba
A.Kučinskas pasakojo, kad „Genio“ progimnaziją lanko vaikai iš viso Vilniaus miesto.
„Tik antrus metus nuosekliau laikomasi savivaldybės įtvirtinto teritorinio principo. Anksčiau jis irgi buvo, tačiau buvusi mokyklos vadovybė jį visiškai ignoravo, o savivaldybė to nekontroliavo. Direktorė, priimdama vaikus į mokyklą, net neklausdavo, kur gyvena šeima, bet teiraudavosi, kur dirba ir kiek uždirba tėveliai“, – patirtimi dalijosi A.Kučinskas.
Turčiai ir dabar labiausiai priešinasi pokyčiams ir nori, kad jų vaikai baigtų mokslus su ydinga ir neteisėta tvarka.
Jo teigimu, didžiausią prielankumą priemokų sistemai demonstruoja būtent ne pagal gyvenamąją vietą į mokyklą pakliuvusių vaikų tėvai.
„Tėvai, kurie atsisakydavo mokėti iš principo arba suprasdami, kad tai nėra teisėta, arba tie, kurie neišgalėdavo, nes neturi pinigų, patirdavo tokį psichologinį spaudimą, kad būdavo priversti vaikams ieškoti kitos mokyklos. Turčiai ir dabar labiausiai priešinasi pokyčiams ir nori, kad jų vaikai baigtų mokslus su ydinga ir neteisėta tvarka, kurią jie netgi bando įteisinti per savivaldybę“, – aiškino A.Kučinskas.
Nejaučia pridėtinės vertės
Visos dienos dviejų mokytojų klasėje modelis, A.Kučinsko manymu, turi privalumų, tačiau jis esą negali būti prievartinis.
Be to, pašnekovo įsitikinimu, mokytojo asistento buvimas yra pervertinamas. „Tai – būdas susimažinti krūvį ir pasipinigauti pagrindiniam klasės mokytojui. Mokytoja asistentė mano vaiko klasėje pernai pasikeitė gal tris kartus, nes jauni žmonės ilgai nedirba už tą atlyginimą. Be to, nors vaikai mokykloje būdavo iki vakaro, man vis tiek tekdavo jiems padėti ruošti namų darbus. Tuomet kyla klausimas, ar tinkamai organizuojamas ir apmokamas tas antro mokytojo darbas“, – ugdymo kokybe suabejojo A.Kučinskas.
Jis pažymėjo, kad pradinukai „Genio“ progimnazijoje yra ugdomi pagal klasikinę pradinio ugdymo programą.
„Vaikai gauna tas pačias žinias kaip bet kurioje kitoje valstybinėje mokykloje. Mokyklos įstatuose (nuostatuose) kaip papildomos paslaugos negali būti įtvirtintos tos paslaugos, kurias mokykla privalo suteikti pagal teisės aktus. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai gyti, yra nemokamas“, – Švietimo įstatymą citavo A.Kučinskas.
Ką mes gauname daugiau? Už ką mokame?
„Genio“ mokykloje siekiamą įteisinti visos dienos dviejų mokytojų modelį jis vadina abejotinu pagrindu paimti iš tėvų pinigus: „Mano akimis, tai yra ne papildoma, o ta pati paslauga, ta pati programa – tik dviejų asmenų vaidmenyje. Ką mes gauname daugiau? Už ką mokame?“
Daugelyje mokyklų sunyko
Vilniaus „Genio“ progimnazijos direktorius Rimantas Remeika priminė, kad įstaigai vadovauja tik penkis mėnesius.
Direktorius pasakojo, kad dviejų mokytojų – pagrindinio ir asistento – modelis yra kilęs iš vadinamosios „Step by step“ arba „Geros pradžios“ sistemos, kadaise mokyklose finansuotos iš specialaus fondo.
Nutrūkus finansavimui daugelyje mokyklų sistema sunyko, o „Genio“ mokykloje, turinčioje filialus Lukiškių skersgatvyje ir Miglos bei Blindžių gatvėse, liko gyvuoti ir tėvų sprendimu buvo išlaikoma privačiomis jų lėšomis.
„Visos dienos mokykla čia gyvuoja apie 20 metų. Tėvai matė didelę antrojo mokytojo pridėtinę vertę, nes ugdymo procesas gali būti labiau individualizuotas“, – kalbėjo R.Remeika.
Priemokos dar nesuskaičiavo
Susipažinęs su mokyklos vykdyta ilgamete darbo organizavimo praktika R.Remeika nusprendė: jei tėvai pageidauja, kodėl gi ne?
Buvo parengtas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigų dviejų mokytojų visos dienos mokyklos modelio aprašas.
Pagal jį, modelio klasė steigiama pageidaujant tėvams ir gavus pagrindinio klasės mokytojo ir antrojo mokytojo sutikimą. Modelio klasės paslaugos teikimas būtų finansuojamas tėvų lėšomis. Modelio diegimas klasėje organizuojamas tada, kai yra gauta ne mažiau kaip 80 proc. klasės mokinių tėvų prašymų steigti modelio klasę.
Modelio klasės veikla vykdoma ugdymo proceso metu. Veiklos laikas: pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 07.15 iki 18.00 val., penktadieniais – nuo 07.15 iki 17 val.
Projekte kalbama ne tik apie tėvų lėšomis išlaikomą mokytojo asistentą, bet ir pagrindiniam mokytojui mokamą 20 proc. didesnį darbo užmokestį už dviejų mokytojų veiklos organizavimą visą dieną.
R.Remeika teigė dar nesuskaičiavęs, kokio dydžio rinkliavos gultų ant tėvų pečių. Atspirties taškas esą galėtų būti valstybės nustatytas koeficientas pagal mokytojo kvalifikaciją ir išdirbtas darbo valandas.
„Dar prisidėtų apie 40 proc. mokesčių valstybei. Ta suma galėtų būti ir 80 eurų per mėnesį. Priklausytų ir nuo mokinių skaičiaus“, – skaičiavo R.Remeika.
Sumokėtų ir už nemokius?
R.Remeika pasakojo išgirstantis tik vieną kitą nepasitenkinimo dėl priemokų balsą. Užtat kasdien sulaukia bent 10–15 pretenzijų iš tėvų ir klausimų: „O ką aš galiu pasakyti: laukite, kantrybės.“
Rudenį atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei 500 tėvų pageidavo dviejų mokytojų modelio, net jei tai kainuotų po 100 eurų per mėnesį.
Artimiausiu metu miesto savivaldybė apklausą žada kartoti.
„Apklausa yra būdas savo neteisėtų tikslų pasiekti dalies tėvų, norinčių veikti prieš įstatymą, pageidavimu. Tik tiek. Tačiau tai nėra bendrija, kur užtenka 50 proc. plius 1 balso. Ką daryti tiems, kurie neturi pinigų priemokoms?“ – teiravosi A.Kučinskas.
R.Remeika aiškina, kad čia galimi keli scenarijai, tarkime, formuoti klases, kuriose dviejų mokytojų modelis nebūtų vykdomas, arba solidariai susitariant, kad turtingesni tėvai padengtų ir neišgalinčiųjų mokėti ugdymą: „Esame apie tai diskutavę. Tėvai sutiktų padengti 20 proc. klasės vaikų išlaidas ir tai būtų solidarumo pavyzdys.“
Tačiau juk ne visi tėvai sutiktų priimti tokią paramą dėl išdidumo ar kitų priežasčių. Be to, juk mokėti atsisako ir turtingos šeimos, principingai įsitikinusios, kad priemokų už mokslą valstybinėje mokykloje neturi būti.
Keis pavadinimą
Įtampų kyla ir tarp mokytojų, įpratusių prie sotesnio gyvenimo. Nurėžus priemokas ir atleidus asistentus sušlubavo ir pagrindinių klasės mokytojų motyvacija dirbti. Be to, kyla klausimas, kodėl toje pačioje mokykloje vieni mokytojai galėtų turėti asistentus, vadinasi, ir mažesnį darbo krūvį, tačiau uždirbti daugiau, o kiti dirbs su visa klase, tačiau priedų negaus?
Apklausa yra būdas savo neteisėtų tikslų pasiekti dalies tėvų, norinčių veikti prieš įstatymą, pageidavimu.
„Bus atstumtųjų kastos. Jau dabar mano vaikas jaučia pasikeitusį emocinį klimatą ne tik iš mokytojos, bet ypač iš bendraklasių“, – neslėpė A.Kučinskas.
„Visi klausimai labai jautrūs ir teisingi. Čia daug nežinomųjų ateičiai, nežinia, kaip tas modelis pasitvirtins. Mokyklos bendruomenei teks dėl daug ko susitarti“, – sutiko direktorius.
Jis pasakojo, kad nuo rugsėjo turėtų keistis mokyklos pavadinimas – ji taps Kunigaikščio Gedimino progimnazija: „Atverstume naują lapą. Jau dabar bendruomenėje vyksta plati diskusija apie mokyklos viziją, vertybes, filosofiją, o tada sėsime ir prie strategijos.“
Tikslas – visiškas skaidrumas
Dviejų mokytojų klasėje modelį turėtų tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Miesto vicemeras Vytautas Mitalas užtikrino, kad jokie sprendimai nebus priimti be platesnės diskusijos Kultūros, švietimo ir sporto departamente.
Be to, kaip minėta, savivaldybė surengs tėvų apklausą: tų, kurie jau leidžia vaikus į mokyklą, ir tų, kurie gyvena teritorijoje ir planuotų leisti.
„Labai svarbu viską padaryti taip, kad įteisinant sistemą tarybos sprendimu nebūtų pažeisti tėvų, kurie nenori papildomai prisimokėti, interesai ir galimybės. Reikia padaryti, kad visos pusės būtų kiek įmanoma labiau patenkintos bendru sprendimu“, – kalbėjo V.Mitalas.
Jo tikinimu, miesto valdžiai svarbiausia užtikrinti, kad visose Vilniaus mokyklose, taip pat ir „Genio“ progimnazijoje, nebūtų pažeidžiama konstitucinė nuostata, kad bendrasis lavinimas yra nemokamas.
„Turi būtų užtikrintos visų vilniečių teisės ir galimybės. Jei modelis būtų patvirtintas, principinė savivaldybės nuostata, kad veiktų objektyvi, skaidri ir sąžininga priemokų sistema, kad lėšos būtų apskaitomos oficialiai ir, geriausia, per mokyklos sąskaitą.
Be to, jei tvarka būtų patvirtinta, labai aiškiai papildomas mokestis būtų nustatytas už papildomą paslaugą ar papildomą mokytoją, bet ne priedams prie egzistuojančių mokytojų algų ar, juo labiau, administravimo mokesčiams. Neturime leisti, kad tvarkoje būtų galimybė papildomai mokėti pagrindiniams mokytojams priedus, nes tai iškreiptų visą Vilniaus švietimo tinklą“, – užtikrino V.Mitalas.
Neturime leisti, kad tvarkoje būtų galimybė papildomai mokėti pagrindiniams mokytojams priedus, nes tai iškreiptų visą Vilniaus švietimo tinklą.
Vicemeras garantavo, kad visi klausimai bus sprendžiami dialogo būdu: „Vilniaus miesto švietimo sistemoje sugebėjome išvengti įvairiausių krizių, manau, šitą irgi suvaldysime.“
Siūlo ieškoti kitų sprendimų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas akcentavo, kad Švietimo įstatymas numato, kad valstybinėje ir savivaldybės mokykloje mokymas yra nemokamas.
„Vilniaus „Genio“ progimnazijai pasiūlyta orientuotis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pernai patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų visos dienos mokyklos tvarkos aprašą. Savivaldybė užtikrina pradinių klasių mokiniams galimybę nemokamai lankyti pailgintos dienos grupę, skirdama šiai veiklai lėšų iš savo biudžeto“, – sakė A.Aldakauskas.
Ministerija primena, kad pinigų rinkimas iš tėvų negali būti priverstinis, pasisako prieš bet kokias nesavanoriškas, prievartines rinkliavas mokyklose: „Tėvai gali savanoriškai paremti mokyklą skirdami iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos, remdamiesi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Taip pat gali remti ugdymo įstaigą, vadovaudamiesi Labdaros ir paramos įstatymu.“
