Tiesa, Vilniaus kolegijos muzikinis teatras kol kas neegzistuoja, tačiau 2022-aisiais, žinoma, gali būti visko. Renginio vedėjas Laimonas Tirškus žiūrovams pasakojo, kad Muzikinis teatras įsikūręs Valdovų rūmuose, baigtuose statyti 2012-ųjų balandžio 1 d., o Vilniaus rotušėje tik retsykiais repetuoja.
Renginyje buvo pateikta ir daugiau „faktų“ apie laiką po dešimties metų: „Kažkada buvo opi problema – emigracija. Bet kai į Seimą atėjo ir premjeru tapo Vytautas Juozapaitis, lietuviai ėmė grįžti. Ir ne bet kaip, o su daina“, – tikino L. Tirškus. Tiesa, pastaroji aplinkybė visai galima – žymus operos solistas ir Vilniaus kolegijos docentas jau šiemet žada dalyvauti rinkimuose į Seimą, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše.
Renginyje studentai taip pat „išdalino“ nemažai kultūros ir meno premijų, kultūros įstaigų vadovų postų – tiek sau, tiek savo dėstytojams. Pavyzdžiui, aktorė Eglė Gabrėnaitė tapo Maksimo Gorkio fondo Lietuvoje įkūrėja, o choreografė Jūratė Sodytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove.
Kaip teigė renginio režisierius Ramūnas Cicėnas, idėja persikelti į 2022-uosius kilo iš kolegijos svajonės – turėti savo muzikinį teatrą: „Kilo mintis padaryti to teatro atidarymą. O paskui šovė kita – pasvajoti, koks tas teatras jau būtų po kažkiek laiko. Tuomet galima geraja prasme primeluoti dalykų, kurių mes tikimės.“
R. Cicėnas suabejojo, ar galėtų kolegija iš tikrųjų jau turėti savo teatrą, tačiau, jo nuomone, tai nėra neįmanoma. „Su dabar baigiančiais – trečiu kursu – mums pavyko padaryti tris muzikinius spektaklius, o dar bent vienas bus ateityje. Tad iš esmės tai yra galima, tik atsiranda pinigų klausimas – kaip gauti dekoracijų, drabužių, sutvarkyti visus techninius reikalus“, – svarstė renginio režisierius. Tačiau, anot jo, yra įmanomi įvairūs šio klausimo sprendimai.
„Jei šis koncertas galėtų pastūmėti kuo greičiau įkurti kolegijos teatrą, aš tiktai už, nes tie vaikai tikrai turi kuo daugiau rodytis, yra be galo daug talentingų, balsingų, norinčių dirbti,“ – tikino R. Cicėnas.
