Vilniaus miesto mokyklinio ugdymo paslaugų kokybės ir efektyvumo didinimo projekte rašoma: „Projekto tikslas – 5 Vilniaus mokyklų atnaujinimas/rekonstrukcija, teikiamų švietimo paslaugų kokybės gerinimas. Vykdymo būdas – valdžios ir privataus subjekto partnerystė (toliau – VPSP). Apimtis – 5 mokyklų atnaujinimas; ne mažiau nei 740 papildomų vietų mokiniams sukūrimas.
Trukmė – iki 15 metų:
- Iki 5 metų investavimo/darbų atlikimo laikotarpis;
- Iki 12 metų eksploatacijos, priežiūros ir administravimo laikotarpis.“
Tos penkios išvardintos projekte mokyklos yra Šv. Kristoforo, Petro Vileišio, Barboros Radvilaitės ir Gerosios Vilties progimnazijos bei Filaretų pradinė mokykla.
Kodėl būtent jos?
Atrankos kriterijai projekte nurodomi tokie:
- Į ugdymo įstaigas investuotos lėšos, paskutinės investicijos data;
- Ugdymo įstaigų perpildymas;
- Aplinkinės teritorijos vystymo tendencijos (plėtra);
- Ugdymo įstaigų administracijų pasirengimas pokyčiams.
Apie finansus projekte rašoma taip:
- 58 708 560 eurų – kapitalo investicijos;
- 93 679 775 eurų – tiek maksimaliai galėtų kainuoti projekto įgyvendinimas Vilniaus miesto savivaldybei, jei ji veiklas vykdytų ir paslaugas teiktų pati;
- 7 090 306 eurų – planuojamas metinis atlyginimas;
- 6 541 844 Eur – ugdymo proceso iškėlimas darbų vykdymo metu (jei Vilniaus miesto savivaldybė patalpas nuomotųsi).
„Atnaujinimo pagrindas – šiuolaikinės mokyklos principai ir Vilniaus architektūros taisyklės“, – rašoma projekte ir vardijami 9 punktai: identitetas, erdvių įvairovė, erdvių draugiškumas kiekvienam, pastaro ir teritorijos lankstumas, skaidrumas, įtraukumas, natūralumas, sklandi integracija į miesto audinį, bendruomenės centras.
-
Ministrė: „Tūkstantmečio mokyklų“ programa siekiama sumažinti pasiekimų skirtumus
-
Planų keisti mokyklų tinklo reformą nėra: turės persitvarkyti apie 50 gimnazijų
-
Nuo kovo 1-osios prasideda priėmimas į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti?
-
Andrius Bautronis: Mokykla – tai vaikai, o ne sienos ar šildomos grindys
Projektas dar pradinėje stadijoje
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus vedėjos Agnės Šataitės teigimu, „mokykla – tai ne tik pastatas, tai erdvė, kurioje ugdomi talentai, todėl ši erdvė turi tikti mokiniams ir įkvėpti juos ateities pergalėms“.
„Mokyklinio ugdymo paslaugų kokybės ir efektyvumo didinimo projektas visų pirma yra pačios mokyklos bendruomenės projektas – mokyklos bendruomenė pati siūlo tinkamiausius sprendimus ugdymo įstaigai.
Visų pirma būtų ieškomi sprendimai mokyklų modernizavimui jas rekonstruojant ir išnaudojant jau turimas patalpas.
Mokyklos atrinktos atsižvelgiant į ugdymo įstaigas investuotas lėšas ir pastatų būklę, ugdymo įstaigų perpildymą. Taip pat atsižvelgta į aplinkinės teritorijos vystymo tendencijas bei mokyklų bendruomenės pasirengimą pokyčiams ir norą prie to prisidėti sukuriant patogesnę ir efektyvesnę mokymosi aplinką.
Visų pirma būtų ieškomi sprendimai mokyklų modernizavimui jas rekonstruojant ir išnaudojant jau turimas patalpas“, – teigė A.Šataitė, nors projekte aiškiai parašyta, kad pasirinkta alternatyva senuosius pastatus griauti ir jų vietoje statyti naujus.
Anot savivaldybės skyriaus vedėjos, projektu siekiama „pagerinti mokyklinio ugdymo paslaugų kokybę ir teikimo efektyvumą sukuriant ir užtikrinant interaktyvų ir personalizuotą ugdymą, erdves saviraiškai, kūrybai, praktikai ir kitai aktyviai veiklai bei erdves judėti, ilsėtis ir veikti, ugdymosi aplinką, kur mokiniai būna, mokosi, bendrauja ir kur nuolat kuriasi tarpusavio santykiai“:
„Įgyvendinus projektą būtų užtikrinta visos dienos mokykla, visavertis mokyklos bendruomenės narių bendradarbiavimas bei specialiųjų ugdymo poreikių tenkinimas. Taip pat atsirastų daugiau kaip 700 vietų naujai priimamiems mokiniams.
Įgyvendinant mokyklų atnaujinimą viešosios ir privačios partnerystės būdu, mažėja įtaka biudžetui, lankstesnės viešųjų pirkimų procedūros, galima derėtis dėl sprendinių, kurie atlieptų mokyklos bendruomenės poreikius. Rizikos, kurios įprastai nesuvaldomos viešųjų pirkimų atveju yra perduodamos privačiam subjektui – darbų trukmė ir kaina – užfiksuojama ir nekeičiama.“
Vis dėlto A.Šataitė pabrėžė ir tai, kad projektas dar pradinėje stadijoje, tad pokyčių gali atsirasti.
„Vilniaus miesto savivaldybės tarybos komitetai yra supažindinami su projekto vizija ir teikia savo pastebėjimus bei rekomendacijas. Svarbu, kad projektas būtų visapusiškai tinkamas vilniečiams, įvertintas ir patvirtintas, nes pokyčių ašyje atsiduria vaikai“, – teigė savivaldybės atstovė.
Kriterijai – ir apie erdves, ir apie kultūrą
Tad pagal šias taisykles, naujoji mokykla turės būti savitos architektūros, erdvinės sandaros, interjero elementai atspindės konkrečios ugdymo įstaigos vertybes, kultūrą, mokymosi filosofiją, derės prie urbanistinio konteksto.
Svarbu, kad projektas būtų visapusiškai tinkamas vilniečiams, įvertintas ir patvirtintas, nes pokyčių ašyje atsiduria vaikai.
Erdvės pritaikytos skirtingiems mokymosi būdams ir kiekvieno bendruomenės nario poreikiams, tai ne tik tradicinės klasės su nekintančiu baldų išdėstymu, mokymuisi gali būti pritaikytos visos mokyklos vidaus ir lauko erdvės, kuriomis naudotis galėtų ir turintieji ribotus funkcinius gebėjimus.
„Ugdymo įstaiga suprojektuota ne kaip atskira miesto sala, bet sklandžiai integruota į kvartalo urbanistinę struktūrą, miesto erdvių audinį, pabrėžianti natūraliai susiformavusį kraštovaizdį. Ugdymo įstaigos gali kurtis netipinėse erdvėse, jas pritaikant ugdymo poreikiams, ta pati įstaiga gali būti įsikūrusi skirtinguose pastatuose. (…)
Mokyklos ar darželio lauko ir vidaus erdvės atviros ir kviečiančios įsitraukti bendruomenę, atliepia įvairius jos poreikius: sporto, kultūros, renginių, tinka įvairių amžiaus grupių edukacijai. Ir atvirkščiai – mokiniai skatinami peržengti mokyklos ar darželio ribas ir kaip mokymosi, tyrinėjimo medžiagą pasitelkti įvairias miesto erdves“, – rašoma rekomendacijose naujai statomoms švietimo įstaigoms.
Tai taikytina ir šių penkių mokyklų rekonstrukcijai, kadangi pagal projektą pastatai būtų nugriauti, o jų vietoje išdygtų nauji ir modernūs.
Mokinių daugiau, darbuotojų mažiau
Bendrai paėmus mokyklų plotas pagal šį projektą padidėtų 5,5 tūkst. kv. m, jose mokytis galėtų 740-čia mokinių daugiau. Jeigu sukonkretinant pagal įstaigas, tai, tarkim, Filaretų pradinę mokyklą dabar gali lankyti 373 mokiniai, įgyvendinus pokyčius jų skaičius išaugtų iki 480. Gerosios Vilties progimnazijoje dabar mokosi 639 vaikai, būtų tūkstantis ir t.t. Dvi mokyklos gaus po baseiną.
O ir išlaikymas esą gerokai sumažėtų, per visas penkias mokyklas tai būtų apie trečdalis milijono per metus. Mažėtų ir darbuotojų, nors nepatikslinama – kokių.
Bendrai paėmus mokyklų plotas pagal šį projektą padidėtų 5,5 tūkst. kv. m, jose mokytis galėtų 740-čia mokinių daugiau.
Jeigu taryba priims sprendimą ir pritars galutinėms sutarties su privačiu investuotoju sąlygoms, planuojama, kad tokią sutartį miestas galėtų pasirašyti 2024 metų pirmą ketvirtį.
CPVA nepeikia
Išvadą dėl šio projekto ir viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės socialinės ekonominės naudos yra pateikusi ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Čia teigiama, kad „projektas atitinka Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plėtros plano tikslo „Kokybiška švietimo sistema, sklandi jaunimo politika, užtikrintas vaikų ir jaunimo užimtumas“ uždavinį „Užtikrinti kokybišką ir šiuolaikišką ugdymo sistemą“, taip pat projektas atitinka patvirtintus Vilniaus miesto švietimo politikos tikslus“.
CPVA pristatė dvi investicijų projekto įgyvendinimo alternatyvas, tačiau Vilniaus savivaldybė yra pasirinkusi šią: tai 5 mokyklų rekonstrukcija, t. y. vykdomi didelės apimties esamos infrastruktūros griovimo darbai ir ant pamatų/šalia paliktos infrastruktūros dalies kuriama nauja infrastruktūra (energetinė klasė A+).
Numatoma daug galimų mokyklos erdvinių pokyčių, kurių galutinis sąrašas bus žinomas tik įgyvendinus pirkimą. Taip pat abiem atvejais numatoma griauti esamų mokyklų pastatus ir infrastruktūros kūrimo laikotarpiu nuomotis patalpas, kuriose, pakaitom su mokymusi namuose, nuolat mokytųsi apie 50 proc. mokyklų mokinių.
Esama Vilniaus miesto švietimo įstaigų būklė neatitinka šiuolaikinių švietimo paslaugų teikimo reikalavimų ir poreikių.
„Didžioji savivaldybės valdomų mokyklų infrastruktūros dalis iš esmės yra sukurta dar sovietmečiu pagal to meto poreikius ir supratimą, kokia mokyklų architektūra ir funkcionalumas tuos poreikius turi tenkinti: vienodos klasės, dideli tranzitiniai koridoriai, mažas patalpų pritaikymo skirtingiems ugdymo poreikiams ir mokinių skaičiui lankstumas, t. t.
Atitinkamai esama Vilniaus miesto švietimo įstaigų būklė neatitinka šiuolaikinių švietimo paslaugų teikimo reikalavimų ir poreikių. Kartu didėjantis mokinių skaičius sąlygoja, kad jie ugdomi perpildytos klasėse, kas daro neigiamą įtaką ugdymo paslaugų kokybei. Kartu prasta mokyklų infrastruktūros būklė lemia, kad sąlyginai didelė dalis lėšų, kuri galėtų būti skiriama gerinti ugdymo paslaugų kokybei, skiriama pastatams išlaikyti.
Visai tai sąlygoja, kad Vilniaus m. egzistuoja didelis viešųjų bendrojo ugdymo paslaugų infrastruktūros prieinamumo ir kokybės gerinimo poreikis, kuris investicijų projekte (IP) yra pagrįstai įvertintas“, – apie paklausos/poreikio pagrįstumą rašoma CPVA išvadoje.
Taip pat joje teigiama, kad „pagal šiuo metu atliktus skaičiavimus ir numatytus VPSP (viešojo ir privataus sektorių partnerystės) tikslus, privačiam subjektui teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą naudojant savivaldybės turtą bei papildomai investuoti į šį turtą nebus suteikiama, o visi mokėjimai už atliktus darbus ir teikiamas paslaugas per visą VPSP sutarties vykdymo laikotarpį bus vykdomi tik iš savivaldybės asignavimų.
Tad viešosiomis paslaugomis galutiniai vartotojai naudojasi tiesiogiai nemokėdami už ją, paslaugų prieinamumą užtikrina savivaldybė, kuri yra pagrindinė paslaugos užsakovė ir mokėtoja: „Privačiam subjektui perduodama projektavimo, rangos darbų bei teikiamų paslaugų tinkamumo rizika, o paklausos rinkoje rizika dalijasi privatus subjektas ir Savivaldybė. Įvertinus visas aplinkybes pasirinktas teisingas VPSP būdas – VžPP (valdžios ir privataus subjektų partnerystės).“
Turi būti nustatytas prioritetas
Vis dėlto CPVA nurodo, kad savivaldybės privalėtų peržiūrėti ir patvirtinti šį projektą kaip prioritetinį: „Maksimalus savivaldybės vidutinis metinis atlyginimas (nominalia verte) privačiam subjektui, įvertinus rizikas ir 3 proc. indeksą – 14 052 195 eurų (su PVM) yra 168 626 341 eurų /12 metų.
Savivaldybės finansinių galimybių finansuoti projektą analizės rezultatai rodo, kad savivaldybė nedemonstruoja pakankamų lėšų, reikalingų užtikrinti pakankamą finansavimą metinių atlyginimų privačiam subjektui mokėjimui, t. y. neperžiūrint finansavimo prioritetų ar nerandant papildomų finansavimo šaltinių projektas nėra finansiškai prieinamas įgyvendinti.“
Vis dėlto galutinėje CPVA vertinimo išvadoje konstatuojama, kad projekto įgyvendinimas teikia socialinę-ekonominę naudą visuomenei ir jį būtų tikslinga įgyvendinti VPSP būdu, bet savivaldybei siūloma, atsižvelgiant į turimas bei planuojamas finansines lėšas bei galimybę skolintis, įvertinti tai, kad ji stokoja finansinių išteklių, reikalingų projektui įgyvendinti, todėl ir reikėtų jam numatyti prioritetinį finansavimą.
Savivaldybė nedemonstruoja pakankamų lėšų, reikalingų užtikrinti pakankamą finansavimą privačiam subjektui, t. y. neperžiūrint finansavimo prioritetų projektas nėra finansiškai įmanomas.
Politikams kilo klausimų
Kaip tik tai sukėlė klausimų kai kuriems Vilniaus tarybos nariams – esą jeigu šis penkių mokyklų projektas taps prioritetu, kas ištiks kitus savivaldybės planuotojus objektus? O jų, planuotų ir patvirtintų 2021 m. kovo 31 d. priimtame Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų 2021-2025 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ar jų struktūros pertvarkos bendrajame plane, ne vienas.
Švietimo ir kultūros reikalų komiteto posėdyje vasario 15 dieną komiteto pirmininkas Liutauras Kazlavickas kėlė klausimą, kodėl statytojai ir investuotojai dar turės administruoti mokyklas 12 metų. Esą statybininkai stato, tačiau esą vėliau mokyklą administruoti jau jie neturėtų.
A.Šataitė teigė, kad tokia ilgalaikė sutartis garantuotų statyboms naudojamų medžiagų ir pačių statybų kokybę, nes esą statytojai nerizikuotų, o rinktųsi kokybiškesnes medžiagas, kurias vėliau ir prižiūrėti lengviau.
Vis dėlto tokie teiginiai kitų komiteto narių neįtikino. Tarybos narys Darius Radkevičius teigė, kad Balsių mokyklos pavyzdys, kur statytojas ir gavo teisę mokyklą administruoti, rodo, jog tai nėra geras pavyzdys – esą užsitikrinti medžiagų ir statybų kokybę galima ir kitais būdais.
L.Kazlavickas posėdyje neslėpė ir to, kad šis projektas ir jam, ir kolegoms atrodo netikėtas.
„Sakote – štai 85 mln. ir turėsime gražias penkias mokyklas. Na gerai, kad turėsime. Bus pritrauktos investicijos iš išorės, tie laikinai paskolinti pinigai irgi gerai yra, bet mes nematome bendro tinklo. O už tuos pačius pinigus, tikėtina, galėtume 20-imtyje mokyklų atlikti tą standartą atitinkančias korekcijas ir kur kas daugiau vaikų tai pajaustų“, – kalbėjo L.Kazlavickas.
Jis teigė, kad šis kelias, nors jau vien jis atrodo per brangus, užkerta kelią imtis kitų projektų, susijusių su mokyklų renovacija.
Tačiau A.Šataitė į tai atsakė, kad štai V.Sirokomlės mokykla ir Vilniaus licėjus buvo tiesiog suremontuoti investavus 4-6 mln. eurų, tačiau tai tebuvęs paprastas remontas – jokių naujų erdvių ar kitų atnaujinimų, kurie leistų sakyti, jog mokyklos dabar atitinka šiuolaikinei mokyklai keliamus reikalavimus.
Naujoji statyba irgi brangi – Tolminkiemio mokyklos vertė siekia per 20 mln. eurų.
„Šiuo atveju tiksliai prognozuoti kainos negalime, nes tas etapas dar nepasiektas, projektavimas nepradėtas, tai galime išsivesti tik hipotetinius tikslus. Taip, reikalingas politinis susitarimas, bet turbūt reikia ieškoti ir alternatyvių būdų, kaip spręsime tą klausimą, kai padidės mokinių skaičius 2025-2026 metais, kai turėsime tą didįjį prieaugį“, – teigė A.Šataitė.
L.Kazlavickas į tai atsakė, kad už tuos 85 mln. eurų miestas galėtų pastatyti penkias naujas mokyklas, tad šiuo atveju atrodo, jog tenka rinktis – 740 papildomų vietų minėtose penkiose mokyklose ar penkios iš viso naujos mokyklos.
