Konferenciją kovo 28 dieną Vilniaus universiteto Fizikos fakultete pradės kviestinių dėstytojų paskaitos. Svečias iš Belgijos, vieno seniausių Beniliukso šalyse – Leveno miesto katalikiškojo universiteto, – daktaras Jean-luc Doumont mokys studentus mokslinių publikacijų rengimo meno. Dalia Vasiliauskienė, atstovaujanti Vilniaus universiteto užsienio kalbų institutui, dalinsis ypatingai svarbia mokslininko gyvenime patirtimi: kaip parengti puikias kalbas konferencijoms.
Ar studentai gerai paruoš kviestinių lektorių pasufleruotus namų darbus, bus galima pamatyti ir išgirsti kovo 29-30 dienomis. Tuo metu konferencijos lankytojas turės progą išklausyti iš viso 32 žodinius studentų pranešimus bei aplankyti 114 stendus, kuriuose jaunieji mokslininkai susipažindina su jų atstovaujamų mokslinių grupių vykdomais tyrimais. Studentų darbus galima suskirstyti į kelias šiuo metu aktualiausias ir populiariausias gamtos mokslų šakas. Tradiciškai daugiausiai (49) pranešimų paskelbs studentai, užsiimantys puslaidininkių ir kondensuotojų medžiagų fizika. Ne mažiau pristatymų pateiks jaunieji tyrėjai biofizikos, medicinos ir aplinkos fizikos (21) bei lazerių ir optinių technologijų srityse (24). Spektroskopijos, teorinės fizikos, funkcinių medžiagų ir jų darinių, moderniųjų technologijų, chemijos ir cheminės fizikos, astrofizikos ir astronomijos tematikos taip pat bus akcentuojamos pranešimų metu. Taigi, savo skoniui artimą temą ras bet kuris fizinių ar gamtos mokslų atstovas.
Lietuvos universitetų studentai konferencijoje sudarys apie tris ketvirtadalius visų konferencijos dalyvių. Vilniaus universitetui ir jo institutams konferencijoje atstovaus lygiai šimtas studentų, 7 dalyvių laukiama iš valstybinio mokslinių tyrimų instituto – Fizinių ir technologijos mokslų centro. Konferencijoje taip pat pranešimus skaitys studentai iš Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Konferencijos dalyviams laisvu nuo pranešimų sesijų metu organizatoriai pasiūlys aplankyti Vilniaus universiteto mokslines laboratorijas, o studentams iš užsienio – apžiūrėti išskirtines Vilniaus senamiesčio ir Universiteto ansamblio vietas.
Kovo 31 d. Vilniaus universiteto Planetariume vyks paskutinė konferencijos dalis. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto darbuotojas Nerijus Kochanskas pristatys planetariumo seansą „Po žvaigždžių kupolu“, po kurio Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos daktarė Stanislava Bartašiūtė ves paskaitą „Ką mes žinome apie visatą?“.
Konferencijos dalyviai neliks be prizų. Išskirtiniams pranešėjams bus įteikti konferencijos rengėjų prizai, o pačio geriausio pranešimo autorius gaus vardinę stipendiją. Konferenciją remia Lietuvos jaunimu ir jo moksliniu potencialu neabejojančios kompanijos – Lietuvos lazerių, chemijos pramonės bei informacinių technologijų įmonės. Studentų iniciatyvą remia ir Lietuvos nacionalinė filharmonija.
Daugiau informacijos apie konferenciją ir jos programa prieinama adresu www.openreadings.eu. Konferencijos organizatoriai, Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas ir jame veikianti Studentų mokslinė draugija, dalyvių skaičiumi ir renginių gausa rekordiniame renginyje laukia ne tik akademinės bendruomenės narių, bet ir visų besidominčių mokslu, o ypatingai – smalsaujančių apie Lietuvoje mokslinę veiklą vykdantį jaunimą.
