Renginyje taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė, „Teltonika loT Group“ vadovas Arvydas Paukštys ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.
Renginio metu rektorius akcentavo išsilavinimo svarbą ir teigė, kad, kaip rodo tyrimai, šalies gerovės rodikliai priklauso nuo jos piliečių išsilavinimo. Pusryčių metu buvo patiekta tik duona – šia metafora buvo siekiama pabrėžti, kad šiandienos abiturientas, norėdamas ateityje prasimaitinti ir turėti daugiau nei tik duonos, turėtų siekti žinių, išsilavinimo ir tapti kūrėju, savo srities lyderiu.
„Europos Komisija brėžia aukštus tikslus Europai ir Lietuvai – tapti aukštųjų technologijų šalimi bei prognozuoja, kad artimiausiu laiku labiausiai truks aukštos kvalifikacijos darbuotojų. VILNIUS TECH universitetas, kaip ir kiti Lietuvos universitetai, yra pasiruošęs prisidėti įgyvendinant Lietuvai keliamus tikslus“, – sakė VILNIUS TECH rektorius.
Rektorius pabrėžė, kad universitetas galėtų priimti į inžinerijos, informacinių technologijų programas dvigubai, trigubai daugiau studentų ir suteikti jiems kokybišką išsilavinimą.
Rektorius taip pat atkreipė dėmesį, kad mokiniams, kurie nesurinko minimalaus konkursinio balo stojimui į universitetą, VILNIUS TECH suteiks galimybę tapti kandidatais į studentus. Išbandyti save ir pasitempti iki reikalingo studijų lygmens, taip neprarandant šių metų ir išnaudojant juos mokymuisi. Nuo rugsėjo mėnesio kandidatai į studentus galės studijuoti dalinėse studijose bei nemokamai lankyti parengiamuosius matematikos arba fizikos kursus.
Kalbėdamas apie šiandienos situaciją švietimo srityje, VILNIUS TECH rektorius teigė, kad nereikėtų kelti klausimo kas kaltas, nes vieno kaltininko čia nerasime, tai lėmė daug priežasčių: bendrasis ugdymas sunkiai prisitaikė prie nuotolinio mokymosi, taip pat prieš daug metų įvestas profiliavimas, atgyvenusi konkursinio balo sandara, profesinio orientavimo problemos.
Pasak rektoriaus, vis dar bandome eksperimentuoti, nors turėtume sustiprintu režimu mokyti matematikos, fizikos, chemijos. Rektorius paminėjo ir efektyvaus mokytojų rengimo problemą.
Renginyje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas sakė, kad reikėtų kuo daugiau kalbėti apie aukštąjį mokslą, išsilavinimą. „Išsilavinusi visuomenė pasižymi tiek socialiniu aktyvumu, tiek kuriama aukšta pridėtine verte“, – teigė G.Jakštas.
Vis dėlto, pasak viceministro, labai svarbi mokslo kokybė, nes ilgą laiką buvo devalvuojamas aukštasis mokslas, buvo mažinamos kartelės, reikalavimai ir tai turėjo neigiamų pasekmių.
Mokiniams trūksta motyvacijos, jie nededa pakankamai pastangų, kas lėmė ir prastus šių metų matematikos egzamino rezultatus. Viceministras dviprasmiškai įvertino šių metų stojimų rezultatus, nusivylė, kad didelė dalis kolegijų nusprendė neiti kokybės keliu, bet įžvelgė ir pozityvių tendencijų, pasidžiaugė, kad nemažėjo stojančiųjų į STEM specialybes, augo stojančiųjų į IT specialybes skaičius.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė renginio metu teigė, kad šiandien labai svarbu pritraukti kuo daugiau stojančiųjų į technologinių krypčių specialybes.
Pasak viceministrės, prognozuojama, kad per artimiausius kelis metus inžinerijos, technologijų srityse bus sukurta tūkstančiai darbo vietų, kasmet vis didėja šių sričių specialistų poreikis, tad švietimo sistema turėtų atliepti šį poreikį. Viceministrė taip pat akcentavo, kad turėtume dėti daug pastangų, kad mokiniai turėtų matematikos žinias ir galėtų rinktis technines specialybes, kad galėtume judėti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kuri lems šalies gerovę.
„Mano pagrindinė šios dienos žinutė – reikia daugiau studentų, stojančių į technologines specialybes. Stokite į technologinių krypčių specialybes ir tai darykite drąsiai, nes kiekvieno įstojusiojo laukia šimtai darbdavių, tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų bei nuolatinio augimo ir tobulėjimo galimybės“, – sakė J.Neliupšienė.
Renginyje verslo poziciją išsakė „Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys, kuris teigė, kad šiandien itin reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. „Žmogus sotus ne vien duona, o kad būtų ką ant duonos uždėti, reikia žinių, gebėjimų, kompetencijų. Aukštą pridėtinę vertę kuria žmonės, kurie turi gebėjimų, žinių ir moka jas taikyti“, – tvirtino A.Paukštys.
Pasak „Teltonikos“ vadovo, šiandien aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuvoje atsiveria didelės galimybės. Tie, kas renkasi elektroniką, programavimą, technologijas, robotiką Lietuvoje galės susirasti gerą darbą, kuris apmokamas ne mažiau nei vakaruose – specialistams jau mokamas ir penkis tūkstančius eurų siekiantis atlyginimas. „Lietuva turi daug talentų, tik reikia sudaryti sąlygas juos atskleisti. Tie studentai, kurie pasirinks inžinerines profesijas, turės pačius geriausius darbus“, – sakė A.Paukštys.
Skaityti pranešimą buvo pakviestas ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas, kuris teigė, kad esminis Lietuvos išteklius yra žmogus ir jei pradėsime į žmogų žiūrėti kaip į vertybę ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, tuomet svajonės apie daug stojančiųjų į technologinius mokslus išsipildys šimtu procentų.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas taip pat kalbėjo apie pokyčius švietimo srityje ir sakė, kad būtina sudaryti tokias socialines sąlygas studentams, kad jiems nereikėtų dirbti studijų metu, kad jie galėtų skirti visą laiką studijoms, mokslui.
„Kai mes visi suremsime pečius ir sieksime pokyčių, tuomet mes išnaudosime esminį Lietuvos išteklių – žmones, kurie yra tikrai gabūs ir protingi. Užsienis į mus lygiuojasi – labai daug sričių, kuriuose Lietuva yra lyderė: lazeriai, biotechnologijos. Plėskime, auginkime ir mūsų tiksliųjų mokslų sektorius gyvuos. Čia turime daug potencialo“, – sakė V.Kučinskas.
