„Moterų atstovavimas aukštesnio lygio pedagoginėse pozicijose vis dar išlieka mažesnis, ypač palyginus su moterų dalimi visose akademinėse pozicijose. Visgi augantis moterų profesorių skaičius signalizuoja apie teigiamas kaitos tendencijas – didesnį švietimo sistemos atvirumą ir įvairovę“, – nurodo STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.
Palyginti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalimis, Lietuvoje moterų dalis tarp akademinio personalo yra viena didžiausių, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2016 m. ji siekė 56 proc. ir pagal šį rodiklį Lietuvą lenkė tik Lenkija ir Čekija, kuriose atitinkamai moterų dalis tarp akademinio personalo buvo 71 proc. ir 68 proc. Vis dėlto moterų atstovavimas aukštesnio lygio pozicijose Lietuvoje, kaip ir kitose EBPO šalyse, išlieka mažesnis.
Aukštesnes akademines ir mokslines pozicijas moterys užima ne tik rečiau negu vyrai, bet jas pasiekusios uždirba mažiau.
Nors aukščiausias pedagogines pozicijas užima vis daugiau moterų, tačiau iššūkiai, su kurias susiduria akademinę karjerą pasirinkusios moterys, išlieka. 2019 m. duomenimis, profesoriaus pareigas užimantis vyras uždirbo vidutiniškai 3062 Eur, moteris – 2865 Eur prieš mokesčius.
„Aukštesnes akademines ir mokslines pozicijas moterys užima ne tik rečiau negu vyrai, bet jas pasiekusios uždirba mažiau. Pavyzdžiui, daktaro laipsnį įgijusi moteris uždirba vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu tokį pat išsilavinimą įgijęs vyras“, – sako G.Jakštas. Tiesa, analitikas pastebi, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų atlyginimų didesni versle, akademinėje sferoje jie šiek tiek mažesni – daktaro laipsnį įgijusios moterys, dirbančios mokslo ir studijų institucijose, uždirba apie 20 proc. mažiau negu vyrai. Didžiausi skirtumai pastebimi jaunesnėse amžiaus grupėse, vėliau skirtumas mažėja.
Mažesnį atlyginimų atotrūkį akademijoje galima aiškinti tuo, kad mokslo ir studijų institucijose tas pačias pareigas einančių vyrų ir moterų atlyginimas negali reikšmingai skirtis, kadangi yra reglamentuojamas. Išliekantį skirtumą galima aiškinti tuo, kad didesnė dalis moterų užima žemesnės kvalifikacijos pareigybes nei vyrai. Moterys dažniau dirba asistentės, lektorės, jaunesniosios mokslo darbuotojos pareigybėse, o vyrai dažniau užima docento, mokslo darbuotojo ar vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas.
Vertinga būtų toliau tirti, kokią įtaką atlyginimų skirtumams daro pasirinkta mokslo kryptis, derybinės pozicijos bei nusistovėję stereotipai.
Vidutinis vyrų atlyginimas viršija moterų, dirbančių universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose, atlyginimą, o kolegijose moterys uždirba daugiau nei vyrai.
„Norint nustatyti, kodėl moterų ir vyrų atlyginimai skiriasi, būtų tikslinga įvertinti motinystės ir vaiko priežiūros atostogų įtaką darbo užmokesčiui. Be to, vertinga būtų toliau tirti, kokią įtaką atlyginimų skirtumams daro pasirinkta mokslo kryptis, derybinės pozicijos bei nusistovėję stereotipai. Toks vertinimas leistų ieškoti būdų, kaip pasitelkiant socialinius instrumentus šį atotrūkį galima mažinti“, – sako G.Jakštas.
Pranešime remtasi Vyriausybės strateginės analizės centro atliktų tyrimų „Lietuvos studijų būklė“ (2020 m.), „Mokslo daktarų karjera Lietuvoje“ (2019 m.) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliekamų tyrimų duomenimis.
