Anot Visagino merės Dalios Štraupaitės, dar prieš kelerius metus galimybe nemokamai mokytis lietuvių kalbos naudojosi kone 400 visaginiečių kasmet, pastaraisiais metais sumenkus lėšoms šis skaičius sumažėjęs iki kiek daugiau nei pusšimčio.
Vyriausybės kanceliarija BNS teigė, kad ir šiemet, ir kitąmet lėšos, skirtos kitakalbius nemokamai mokyti lietuviškai, numatytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) biudžete. 2018 metais tam skirta apie 2,8 tūkst. eurų, kitąmet finansavimas gali siekti apie 3 tūkst. eurų.
VLKK valstybinės kalbos mokymo kursų organizavimo paslaugą Visagino mieste perka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Pastaruosius kelerius metus šią paslaugą Visagino mieste teikė Visagino švietimo pagalbos tarnyba.
„Lėšos tam yra numatytos ir 2019 metais. Planuojama pirkti valstybinės kalbos mokymo kursų organizavimo paslaugą Visagino mieste. Todėl kursai, kaip ir žadėta, toliau bus nemokami“, – atsakyme BNS nurodė Vyriausybės kanceliarija.
Merė D.Štraupaitė sako, kad poreikis tokių lietuvių kalbos mokymų dar yra nemažas, tad ir finansavimo reikėtų didesnio.
Anot jos, vienas Visagino savivaldybės tarybos narys, nors Lietuvoje gyvena jau tris dešimtmečius, nekalba ir nesupranta lietuviškai, jam savivaldybė parūpino vertimo paslaugas per tarybos posėdžius.
„Žmonės išrinko, mes gerbiame jų valią, kiti daugmaž supranta valstybinę kalbą“, – sakė merė.
Tačiau tokie atvejai, anot jos, – pavieniai. Esą daug kitakalbių noriai siekia išmokti kalbėti ir rašyti lietuviškai.
Prieš daugiau nei keturis dešimtmečius įkurto miesto didžiąją dalį gyventojų sudaro ne lietuviai – daugiausia rusų tautybės žmonės, atvykę dar sovietmečiu statyti ir dirbti dabar jau uždarytoje Ignalinos atominėje elektrinėje.
Anksčiau nemokamo lietuvių kalbos mokymo programai, kurios dalis finansuota ir iš Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo lėšų, buvo skiriama apie 34 tūkst. eurų (tuomet - apie 120 tūkst. litų).
Šių metų kovą viešėdamas Visagine Vyriausybės vadovas kalbėjo, kad „yra noras padaryti vėl programą, jei reikia, dėl valstybinės kalbos nemokamo mokymo, kad žmonės čia galėtų jaustis visaverčiais piliečiais, galėtų žinoti, kas vyksta šalyje, gautų pagrindinius informacinius kanalus“.
„Svarstytumėme grįžti prie specialios programos, kad nemokamai galėtų tiek jaunimas, tiek senimas, tuos kalbos įgūdžius tobulinti,“ – tąkart svarstė premjeras.
Anot Visagino merės, šiemet Valstybinė lietuvių kalbos komisija lietuvių kalbai mokyti skyrė 2,8 tūkst. eurų, dar 1,4 tūkst. eurų – Visagino savivaldybė. Papildomos Vyriausybės paramos nesulaukta.
„Poreikis yra. Ir atomininkų galėjo būti grupės, ir senjorų, bet kadangi neturėjome finansavimo, todėl ir nemokėme visų. Yra tokių žmonių, kas mokosi, patys susimoka. Kartais kartojasi žinias, yra rusakalbių, kurie jau mokėsi, darkart ateina, kad neužmirštų kalbos, tobulinasi, eilėraščius net rašo kai kurie“, – tvirtino Visagino merė.
Pasak jos, šiemet lietuvių kalbos savivaldybės organizuojamuose kursuose mokėsi 61 Visagino gyventojas: „Yra įvairaus amžiaus žmonių, kurie atvažiuoja į Visaginą gyventi iš Ukrainos, Rusijos“.
„Prašysime (didesnio finansavimo – BNS), bet turime atkreipti dėmesį, kad ir patys mūsų gyventojai yra Lietuvos valstybėje, yra ir ne Lietuvos piliečių piliečių apie 3 tūkst. žmonių. Skatinsime mokytis“, – sakė D. Štraupaitė.
2011-ųjų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Visagino savivaldybėje rusų tautybės asmenys sudaro 52 proc. gyventojų, lietuvių tautybės – beveik 19 procentų.
