Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Visi iš užsienio grįžę vaikai bus priimti į bendrojo ugdymo mokyklas

Lietuvos mokyklos rengiasi priimti iš užsienio grįžtančių šeimų vaikus, net jei po „Brexito“ parvyktų daugiau nei įprastai pastaruoju metu. Visi atvykę vaikai iš karto, be jokio papildomo žinių testavimo, priimami mokytis kartu su bendraamžiais pagal gyvenamąją vietą, kurią Lietuvoje deklaravo šeima, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Mokykla
Mokykla / 123RF.com nuotr.

„Grįžusiam iš užsienio mokiniui ugdyti numatyta 30 proc. daugiau lėšų, jos gali būti skiriamos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, švietimo pagalbai ir kitiems individualiems vaiko ugdymosi poreikiams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič.

Pernai sukurtas turinčių didesnės darbo su grįžusiais vaikais patirties mokyklų tinklas, parengtos rekomendacijos mokykloms, mokytojus konsultuoja kolegos iš Vilniaus lietuvių namų – ši mokykla jau trečią dešimtmetį specializuojasi ugdydama iš užsienio atvykusius vaikus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi rekomendacijas mokykloms dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Jose siūloma atvykusiam vaikui sudaryti individualų planą. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties – kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatyti, ar bus reikalinga švietimo pagalba. Mokinio pasiekimų vertinimas negali būti priemonė, pagal kurią nusprendžiama priimti vaiką į žemesnę klasę. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, matyti ryškūs ugdymo skirtumai, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir pan.

Nuo šių mokslo metų atvykusiam iš užsienio mokiniui gali būti perskirstytas mokymosi laikas, skirtas dalykams mokytis, pvz., jei mokinys gerai moka užsienio kalbą, jai skiriama mažiau pamokų, o daugiau – lietuvių kalbai ar kitiems dalykams mokytis. Atvykusiam mokiniui taip pat galima skirti adaptacinį laikotarpį, per kurį stebima mokinio pažanga, bet pasiekimai nevertinami pažymiais.

Mokykloje su mokinio tėvais aptariami mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų įsipareigojimai, susitariama, kokiu dažnumu bus teikiama informacija apie vaiko daromą mokymosi pažangą ir pasiekimus.

Mokykloje taip pat rekomenduojama paskirti asmenį, galintį padėti atvykusiam mokiniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, o mokyklos interneto svetainėje paskelbti informaciją apie grįžtančių ar atvykstančių vaikų priėmimo tvarką, kontaktus, į ką konkrečiai galėtų kreiptis planuojanti sugrįžti ar jau grįžusi šeima.

Jeigu į savivaldybę atvyksta daugiau vaikų, toje savivaldybėje rekomenduojama organizuoti išlyginamąsias klases ar grupes. Jas galima steigti ne tik lietuvių kalbai mokytis, bet ir kitiems dalykams: Lietuvos istorijai, geografijai, pilietiniam ugdymui, mokiniams supažindinti su dalykų terminais lietuvių kalba.

Mokyklos, norėdamos sklandžiau integruoti atvykusius vaikus, gali naudotis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta integruota lituanistinio švietimo programa, kurioje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys ir nuodugniai aprašoma, ko ir kaip mokyti įvairaus amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių.

Mokinių registro duomenimis, 2019 metais iš užsienio atvyko 1540 mokinių iki 18 metų. Daugiausia vaikų atvyko į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, Šiaulių, Varėnos, Alytaus, Radviliškio ir Panevėžio rajonų savivaldybes.

Aktuali informacija grįžusioms į Lietuvą ar planuojančioms grįžti pateikta ministerijos interneto svetainės skiltyje „Grįžtantiesiems į Lietuvą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos