Jau sausio mėnesį visos šalies savivaldybės bus kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.
Pokalbis apie mokyklų atnaujinimo planus, iššūkius ir vizijas – 15min studijoje, diskusijos dalyviai – švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Andriuškevičienė ir Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys.
– Pradėkime nuo pačios idėjos – Tūkstantmečio mokyklos programos. Iš kur ji kilo?
A.A.: Tūkstantmečio mokyklų programos idėja yra užfiksuota Vyriausybės programoje, ji kilo matant Lietuvoje tarp skirtingų savivaldybių ir tarp mokyklų esančius netolygumus. Šiandien, deja, negalime sakyti, kad kur besimokytų vaikas, jis gaus vienodos kokybės švietimą. Tą turime spręsti ir negalime daugiau laukti. Todėl ir gimė ši programa, jos tikslas – kad kiekvienas vaikas, nesvarbu, kur jis gyvena – didmiestyje, mieste ar kaime, turėtų galimybę mokytis geroje, šiuolaikiškoje mokykloje. Programa yra tęstinė, ją pradėsime įgyvendinti jau kitąmet, o tęsime iki 2030 m., taigi turime nemažai laiko.
V.B. Jūs labai teisingai įvardijote, kad mokyklos yra skirtingose vietovėse ir ši programa galėtų padėti spręsti švietimo kokybės klausimą tolygiai per visą Lietuvą. Poreikiai yra labai skirtingi ir mes negalime sakyti, kad vienai ir kitai savivaldybei reikalingos tos pačios priemonės, kiekviena savivaldybė turės analizuoti kiekvieną mokyklą – čia nebus vieno sprendimo ir vieno tikslaus atsakymo, ką reikia daryti. Iš tikrųjų reikės pasitelkti labai daug kūrybos, idėjų, bendradarbiavimo, daug kalbėtis tarpusavyje.
A:A.: Norėčiau dar pratęsti Vaido mintį, kad tas pokalbis vyksta jau dabar. Jeigu jūs stebėjote Tūkstantmečio mokyklų programos koncepcijos raidą, jos kaitą, matėte, kad šiandien turimas variantas yra labai pakitęs nuo pirminio, kuomet buvo kalbama net apie Tūkstantmečio gimnazijas. Mes tikrai kvietėme tiek savivaldybių, tiek švietimo lauko atstovus, tarėmės su jais, ieškojome sprendimų, žinoma, iš pradžių identifikavome problemines vietas. Šiandien esame labai laimingi turėdami unikalią būtent Lietuvos poreikius atitinkančią programą. Domėjomės ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Jungtinės Karalystės pavyzdžiais, tačiau ši programa atitinka būtent Lietuvos poreikį.
– Kokios yra reikšmingiausios sritys, kokius kriterijus esate sau iškėlę – ar tai labiau fizinis mokyklų atnaujinimas, ar kalbame apie mokymosi kokybę?
A.A.: Žinoma, pagrindinė mūsų kryptis yra mokymosi kokybės gerinimas – ne tik konkrečioje mokykloje, bet visoje savivaldybėje. Kaip tai darysime? Mes tikime, kad žmonės yra didžiausia vertybė, bet negalime nuvertinti ir infrastruktūros. Esame išsigryninę keturias pagrindines programos kryptis, tai – įtraukusis ugdymas, lyderystė visais lygmenimis, STEAM ir kultūrinis ugdymas. Labai svarbu paminėti, kad esame pasirengę neiti įprastiniu seminarų, mokymų ar sertifikatų išdavimo keliu, norime atvykti į mokyklas ir suteikti realią pagalbą ten esantiems žmonėms. Stiprinti ten esančius vadovus, mokytojus, nes tikime, kad suaugusieji, esantys mokykloje, laiduoja jos sėkmę. Žinoma, mokyklos bendruomenė yra platesnė – tėvai, vaikai, dėl kurių viskas yra ir daroma, bet mūsų kryptis – mokytojų ir vadovų kompetencijų stiprinimas.
Kalbant apie infrastruktūrą, čia irgi laukia nemaži iššūkiai – ypač dėl įtraukiojo ugdymo. Šiandien matome labai liūdną statistiką: iš 954 mokyklų tik 9 mokyklos yra pritaikytos judumo ar regėjimo negalią turintiems vaikams. Visi žinome, kad turime įsipareigojimą, jog 2024 m. visos Lietuvos mokyklos taptų atviros įvairius poreikius turintiems vaikams. Šiandien dar nesame pasiruošę, tad viena pagrindinių sričių Tūkstantmečio mokyklų programoje ir yra – įtraukusis ugdymas.
– Vaidai, kaip jūs manote, kuo TŪM pasitarnaus pedagogams – kokių reikšmingų pokyčių jiems reikia?
V.B.: Pirmiausia, laikykimės nuostatos, kad Lietuvos mokytojai yra geriausi pasaulyje. Kai turėsime tokią nuostatą, mums bus lengviau suprasti, ko mokytojai tikisi. Visi mes, švietimiečiai – ir mokytojai, ir vadovai, turime užsikabinę tokią etiketę, kad mes turime būti neklystantys, viskas turi pavykti ir pan. Aš manau, kad mokytojai tikisi, jog jiems leis klysti, bandyti, diskutuoti ir priimti sprendimus. Aš esu už tai, kad infrastruktūra būtų susijusi su mokytojo kasdiene veikla, kad jis įgytų kokių nors įgūdžių pats, gautų paramą per metodinę medžiagą, per infrastruktūrą ir jis tuo galėtų gyventi.
Kalbant apie vadovus, kad ir koks stiprus vadovas bebūtų, konsultavimas iš šalies yra neutralesnis, ir tam vadovui, jei jis yra protingas – tai yra didžiulė parama. Nedaryčiau prielaidos, kad jei mokykloje atsiras konsultantas – tai silpna mokykla, ne – atvirkščiai, ji yra stipri, nes ji sugeba priimti konsultantą su jo pastabomis ir reaguoti į tuos dalykus.
– Kalbant apie finansinį klausimą – kiek lėšų numatytą skirti šiems pokyčiams, TŪM įgyvendinimui?
A.A.: Šiai programai įgyvendinti turime 210 mln. Eur, mūsų programa patikėjo Europos Komisija. Šis finansavimo periodas yra numatyta iki 2026 m., bet mūsų planas, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų Tūkstantmečio mokyklomis arba šiuolaikiškomis mokyklomis mūsų visų vaikams.
