Pirmąsias savivaldybes-Šilutės r., Telšių r., Marijampolės, Molėtų r, Kupiškio r., – anksčiausiai susitvarkiusias reikiamus dokumentus ir pasirašiusias sutartis su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, pinigai pasiekė dar gegužės pradžioje.
„Kaip ir planavome, nesklandumų, keičiantis finansavimo šaltiniams, nebuvo. Lėšos savivaldybėms pervestos laiku, kad šios galėtų atsiskaityti su neformaliojo švietimo programų vykdytojais, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. – Krepšelis – tikslinga ir prasminga investicija: jis skatina neformaliojo švietimo plėtrą, ypač regionuose. Mokiniams atsirado daugiau veiklų, kurios anksčiau buvo prieinamos tik didesniuose miestuose gyvenantiems vaikams. Pagaliau konkuruoti su didžiaisiais švietimo teikėjais gali ir mažieji, pavieniai būrelius organizuojantys pedagogai – laisvieji mokytojai.“
Švietimo programų skaičius išaugo nuo 2235 pernai iki 2860 šiais metais, jose dalyvauja 82 tūkst. mokinių. Tai ketvirtadalis šalies vaikų.
Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“, kurio lėšos skiriamos neformaliojo vaikui švietimo krepšeliui finansuoti, įgyvendina Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Savivaldybės, pasikeitus finansavimo šaltiniui, gaus tą pačią lėšų sumą, kokia ir buvo numatyta 2016 metams. Lieka ta pati rekomenduojama krepšelio suma – 15 eurų. Ji gali svyruoti trečdaliu, t. y. vieno vaiko būreliui galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis gali kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje.
Pernai įvestas neformaliojo švietimo krepšelis mokinio pasirinktai veiklai po pamokų 2015 m. buvo finansuojamas valstybės lėšomis. Šiemet krepšelis iš dalies finansuojamas valstybės, iš dalies – ES fondų.
Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad savivaldybės, artėjant mokslo metams ar jų pradžioje, skelbs finansuojamų programų konkursą, pasirašys sutartis su būrelių rengėjais, savo interneto svetainėje paskelbs remiamų programų sąrašą.
