„Visos dienos mokyklos išbandyme dalyvavusių mokyklų patirtis parodė, kad visos dienos mokykla sudaro sąlygas ugdyti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, skirti pakankamai laiko pagilinti ir praplėsti ugdymo turinį, užtikrinama formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo dermė. Visa tai teigiamai veikia mokinių pasiekimus, ypač mokinių iš nepalankios aplinkos“, – 15min informavo ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vyresnioji specialistė Asta Dilytė.
Anot jos, mokykla, veiklą organizuojanti pagal visos dienos mokyklos modelį, yra atviresnė, labiau atsižvelgia į tėvų poreikius, gali praturtinti ugdymo procesą, į jį įtraukti socialinius partnerius.
2018 metais 38-ioms ugdymo įstaigoms pradėjus taikyti bandomąjį visos dienos mokyklos modelį, ŠMSM iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų joms skyrė beveik 230 tūkst. eurų mokytojo padėjėjų pareigybių steigimui, nurodė A.Dilytė. Taip esą buvo siekta sudaryti sąlygas visos dienos mokyklose dalyvauti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, teikti metodinę ir konsultacinę pagalbą.
„2019–2020 metais visos dienos mokyklos plėtra toliau vykdoma savivaldybių iniciatyva iš savivaldybių biudžetų, valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšų, skirtų švietimo, socialinėms, sveikatos priežiūros, kultūros paslaugoms, kurios gali būti visos dienos mokyklos dalis“, – išdėstė ministerijos vyresnioji specialistė.
ŠMSM, anot jos, skatina savivaldybes ir mokyklas pasitelkti visos dienos mokyklą, jei yra tėvų poreikis tokiai paslaugai, ir savivaldybėje ar konkrečioje mokykloje yra edukacinių problemų, kurias galėtų padėti spręsti visos dienos mokykla – pavyzdžiui, jei mokymosi pasiekimai menki.
Įvertinusios bendruomenės poreikius, mokyklos ir savivaldybės, laisvai sprendžia dėl visos dienos mokyklos modelio – taikyti jį ar ne.
Vyriausybė užsibrėžė tikslą, kad 2020-aisiais visos dienos mokyklą lankančių mokinių dalis nuo visų mokinių siektų 20 proc., tai yra tokias mokyklas lankytų 64,7 tūkst. mokinių. Tiesa, šis skaičius dabar 5 kartus mažesnis.