Daugiau lėšų gaus tie mokslinių tyrimų institutai ir aukštosios mokyklos, kurios turės daugiau valstybės finansuojamų studentų ir vykdys daugiau mokslinės veiklos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Tokią tvarką šią savaitę patvirtino Vyriausybė.
Naujoje tvarkoje nustatoma maksimali riba, kiek lėšų gali būti skiriama minėtoms reikmėms. Universitetams ir mokslinių tyrimų institutams būtų skiriama ne daugiau kaip 40 proc. jiems skiriamų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų, kolegijoms – ne daugiau kaip 35 proc. nuo bendros joms skiriamos valstybės biudžeto asignavimo sumos.
„Šių lėšų skyrimo susiejimas su moksline veikla ir studentų skaičiumi skatins universitetus ir kolegijas atsigręžti į svarbiausią tikslą – kokybišką mokslą ir studijas. Jei universitete studentų sumažėja perpus, kodėl valstybė turi tempti šitą akmenį po kaklu ir išlaikyti tokio pat dydžio ūkį ir administraciją ar pastatus kaip iki šiol? Taip bus impulsas institucijoms peržiūrėti infrastruktūrą, atsisakyti nenaudojamų pastatų ir valstybės lėšas naudoti atsakingai“, – pranešime spaudai sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministrės, iki šiol valstybės skiriamos lėšos buvo skirstomos pagal tai, kokį plotą užėmė mokslo institutai ir aukštosios mokyklos, kokį finansavimą jie gaudavo ankstesniais metais.
Norint išvengti ypač didelių asignavimų persiskirstymų tarp institucijų, numatomas pereinamasis laikotarpis. Nutarime numatyta, kad institucijoms 2018–2019 metais tam tikslui skiriamos valstybės biudžeto lėšos kasmet, lyginant su praėjusiais metais, negalėtų didėti daugiau kaip 25 procentais, nurodo ministerija.
Nutarimas parengtas įgyvendinant Mokslo ir studijų įstatymą. Jame numatoma, kad valstybės biudžeto lėšos administravimui ir ūkiui valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skiriamos pagal vykdomus mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, meno veiklą ir studijas.
