Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, Švietimo ir mokslo ministerija privalo orientuotis į aukštą studijų ir mokslo kokybę, efektyviau naudoti valstybės skiriamą finansavimą ir skatinti mokslą aktyviai bendradarbiauti su verslu. Taip bus sukurta inovacijomis grįsta ekonomika ir užtikrinta socialinė gerovė.
„Turime daryti viską, kad mūsų jauni, veržlūs, talentingi žmonės liktų studijuoti Lietuvoje, gautų aukščiausios kokybės išsilavinimą ir turėtų visas galimybes realizuoti savo gebėjimus – užsiimti tyrimais, įgyvendinti savo idėjas bei kurti darbo vietas sau ir kitiems“, – teigė švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė.
Esminė įstatymo naujovė – sutartys su aukštosiomis mokyklomis – leis parengti daugiau tokių specialistų, kurių labiausiai trūksta šalyje, o kokybiškai dirbančios aukštosios mokyklos galės gauti didesnį valstybės finansavimą.
Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus. Taip pat sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą, kelti studijų ir mokslinių tyrimų kokybę ir tarptautiškumą.
Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 proc. papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Finansuojant studijas įstatyme numatoma įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis, o menų studijose – pagal programas. Tai leistų efektyviau paskirstyti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
Minimalūs reikalavimai taptų privalomi stojantiesiems tiek į valstybines, tiek į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Tai užtikrintų studijų kokybės augimą ir vienodus priėmimo reikalavimus stojantiesiems.
Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, aukštosios mokyklos privalėtų konsultuoti studentus apie karjeros galimybes.
Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatoma galimybė taikyti lanksčią studijų trukmės apimtį. Universitetai galėtų vykdyti 3 metų trukmės bakalauro studijas.
Naujausios pasaulinės aukštojo mokslo plėtros tendencijos siekia į doktorantūros procesą tiesiogiai įtraukti žinioms imlų verslą. Todėl įstatymo projekte numatoma galimybė mokslo ir studijų institucijoms doktorantūrą vykdyti kartu su verslo subjektais. Taip bus skatinamas bendradarbiavimas, o verslas kartu su universitetais galės atlikti rinkoje pritaikomus aukštos kokybės mokslinius tyrimus.
Aukštųjų mokyklų valdyme siekiama įtvirtinti, kad pagrindinis principas būtų atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Aukštosios mokyklos taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų – senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka. Vieną narį skirtų švietimo ir mokslo ministras. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turės akademinės bendruomenės nariai.
Vyriausybei pritarus naujasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui.