Vyriausybė padidino kolegijų ir universitetų studijų kainų dydžių koeficientus, įskaitant ir antrosios pakopos bei rezidentūros studijas, prilygino trumpųjų studijų kainą pirmosios pakopos studijoms, taip pat padidino kainų dedamąsias studentų skatinimo išlaidoms, bazinėms išlaidoms už prekes ir paslaugas.
Kartu nuo 8 iki 5 sumažinta universitetinių studijų kainų grupių, patikslintas atskirų krypčių priskyrimas joms taip sulyginant kai kurių studijų kainas.
Pabrėžiama, kad brangiausių studijų kainos siekia daugiau nei 15 tūkst, eurų, pigiausios – mažiau nei 2 tūkst. eurų, t.y. jos skiriasi 9 kartus, tuo metu tarptautinė praktika, pasak ministerijos, rodo, jog skirtingų kainų skirtumai neviršija 2-3 kartų.
Po šių pakeitimų, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose kils maždaug 12 eurų iki beveik 1376 euro, kolegijos augimas bus didesnis, apie 82 eurus iki 1275 euro. ŠMSM teigimu, šiemet papildomų išlaidų iš biudžeto neprireiks, tačiau nuo 2022-ųjų per penkerius metus iš viso pakeitimams reikės apie 33,7 mln. eurų.
Ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad sprendimai priimami siekiant didinti valstybės finansavimą vienam studentui, taip keliat studijų kokybę, nes šiuo metu finansavimas yra vienas mažiausių tarp EBPO valstybių ir tik iš dalies dengia realias studijų organizavimo išlaidas.
„Mums labai svarbu, kad mūsų aukštosiose mokyklose išugdyti specialistai atlieptų ir jų kvalifikacija valstybės rinkos poreikius, kad jie turėtų galimybę įsidarbinti pagal kvalifikaciją ir siekti karjeros, taip pat ,kad mes galėtumėme konkuruoti su užsienio universitetais, prisitraukti talentus“, – Vyriausybės posėdyje sakė J.Šiugždinienė.
Anot jos, taip pat siekiama, kad į Lietuvą atvyktų studijuoti daugiau užsienio studentų, o stiprinant studijų kokybę „galėtumėme tikėtis, jog mažiau studentų išvažiuos studijuoti į užsienio valstybes“.
Lietuvos studentų sąjunga antradienį pareiškė nepritarianti ministerijos iniciatyvai. Pasak sąjungos, procesas yra skubotas, gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą ir ragina pirmiausiai iš esmės keisti patį studijų finansavimo modelį.
Be kita ko, studentų sąjunga pabrėžia, kad didinant studijų kainą vienam studentui, planuojama mažinti pačių valstybės finansuojamų studijų vietų, be to, tai vers aukštąsias mokyklas didinti ir mokamų studijų kainas.
Ministerija akcentuoja, kad projektai buvo derinami pakankamai ilgai, pakeitimais siekiama gerinti bendrą studijų kokybę, o nemokamų vietų skaičius nuo maždaug 13 iki 12 tūkst. šiemet mažinamas įvertinus, jog dalis studijų vietų ankstesniais metais nebuvo užpildomos. Be to, pabrėžiama, kad dalis papildomų valstybės finansuojamų vietų ankstesnės Vyriausybės pernai skirta nepaklausioms profesijoms.
Mums labai svarbu, kad mūsų aukštosiose mokyklose išugdyti specialistai atlieptų ir jų kvalifikacija valstybės rinkos poreikius.
J.Šiugždinienė pripažino, kad kartu brangs ir mokamos studijos. Ji akcentuoja, kad stipriausiai pasikeis tik socialinių mokslų krypties studijų kaina, t.y. kaina pakils nuo 1,5 tūkst. iki beveik 3 tūkst. eurų – anot ministrės, į valstybės finansuojamas vietas nepatekę studentai ir šiuo metu renkasi ir kitas, keliskart brangesnes studijas.
Naujovės nebus aktualios šiuo metu jau studijuojantiems ir įsigalios tik nuo šio rugsėjo priimamiems studentams.
