Valstybės finansavimą studijoms siūloma skirti visiems stojantiesiems, kurių rezultatai atitinka nustatytą kokybės kartelę.
„Tai, pirmiausia, būtų posūkis į nemokamas bakalauro studijas tais atvejais, kai tenkinami reikalavimai – stojančiojo konkursinis balas yra ne žemesnis, nei nustatytas mažiausias stojamasis konkursinis balas, ir jo mokymosi rezultatai yra ne žemesni, nei patvirtinti minimalūs rodikliai“, – per Vyriausybės pasitarimą sakė ministras Algirdas Monkevičius.
Išimtis skiriant valstybės finansuojamą vietą būtų daroma tik tais atvejais, kai dėl riboto specialistų poreikio, aukštos studijų kainos ar kitų aplinkybių visų įstojusiųjų studijas finansuoti valstybės lėšomis būtų neracionalu. Pasak ministro, tai būtų aktualu kai kurioms medikų specialybėms ar rengiant orlaivių pilotus.
Ministerijos duomenimis, įgyvendinus šias nuostatas priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas santykis turėtų pasiekti 80 ir 20 procentų. Šiuo metu šis santykis siekia 40 ir 60 procentų.
Skaičiuojama, kad šiems pakeitimams 2020-aisiais reikėtų beveik 6 mln. eurų, o 2021–2024 metais – kasmet papildomai po 17,9 mln. eurų.
Taip pat siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo sistemą papildyti nauju elementu – finansavimu, skirtu veiklos pažangai skatinti. Jis būtų skiriamas atsižvelgiant į veiklos rezultatus ir sudarytų iki 5 proc. bazinio finansavimo.
Tuo siekiama sukurti finansines paskatas valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos kokybei gerinti, skatinti studentų rengimą darbo rinkai, didinti studijų tarptautiškumą.
Skaičiuojama, kad pasirašius naujas sutartis kitąmet, 2022-aisiais šiam tikslui prireiktų iki 12 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad šiems pakeitimams 2020-aisiais reikėtų beveik 6 mln. eurų, o 2021–2024 metais – kasmet papildomai po 17,9 mln. eurų.
Leis „nubyrėti“ ketvirtadaliui studentų
Ministerija taip pat siūlo lėšas studijoms skaičiuoti pagal priėmimo metais užfiksuotą valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, jei „nubyrėjusių“ studentų skaičius neviršytų 25 procentų. Šiuo metu finansavimas mažinamas atitinkamai nuo kiekvieno studijas palikusio asmens, o tai, pasak ministerijos atstovų, kai kuriais atvejais dėstytojams neleidžia objektyviai įvertinti studentų žinių, nes siekiama išsaugoti kiekvieną studijuojantį.
„Tai labai svarbu, nes tai leistų sutelkti pastangas ne išsaugoti studentų skaičių bet kokia kaina, bet orientuotis į studijų kokybę, neliktų paskatų iškreipti“, – sakė A.Monkevičius.
Anot jo, tai taip pat leistų nemažinti dėstytojų atlyginimo sumažėjus studentų skaičiui.
Ministerija tikisi visais šiais pakeitimais pagerinti studijų prieinamumą, o pertvarkius finansavimą paskatinti aukštojo mokslo kokybės augimą.
