„Tai yra daugelyje šalių įgyvendinta koncepcija, ir pas mus šia tema diskutuojama. Yra tradicinė dalis, kai vyksta pamokos, bet mokykloje vyksta ir gyvenimas po pamokų, tai ypatingai svarbu socialiai jautrioms grupėms, mokyklose, kurios labiau nutolę nuo miestų centrų, kai vaikas į mokyklą ateina ne tik mokytis, jis ateina ir praleisti laiko, bendrauti. Visos dienos mokykla – užimtumo organizavimas vaikui visą dieną“, – BNS sakė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak jos, visos dienos mokykla nebūtų taip vadinamųjų prailgintų grupių, kurios dažniausiai už tėvų lėšas organizuojamos pradinių klasių mokiniams, atitikmuo. „Tai užimtumas, galimybė rinktis neformalias veiklas, galimybė rengti pamokas, ir tai būtų organizuojama mokyklos“, – sakė ministrė.
Tačiau konkrečiau apie visos dienos mokyklą – ar jos veiktų tik regionuose, ar ir didmiesčiuose, ar būtų prieinamos visiems moksleiviams – J.Petrauskienė tvirtino negalinti atsakyti, nes šie dalykai paaiškės jau rengiant koncepciją. „Apie pačią sąvoką tikrai diskutuosime, yra skirtingų formų, skirtingų šalių patirčių, kaip tai įgyvendinti. Kai atskirai parengsime koncepciją, galėsime pasakyti daugiau, kol kas tai yra tik idėja“, – pabrėžė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovė.
Vyriausybė sieks, kad nuo šiuo metu 2 proc. visos dienos mokyklą lankančių moksleivių iki 2020 metų ši dalis išaugtų iki 20 procentų.
Visos dienos mokyklos programą įgyvendinančios Demokratinės mokyklos įkūrėjas ir vadovas Nerijus Buivydas pažymi, kad visą dieną vaikams praleidžiant mokykloje svarbus mokymosi ir laisvo laiko balansas, o didžiulis pliusas – namų darbai paruošiami mokykloje, ir vakare šeima turi daugiau laisvo laiko bendravimui, mėgiamoms veikloms.
„Svarbu tai, kad vaikai visus darbus pasidaro klasėje ir nėra namų darbų, kuriuos jie nešasi namo. Kaip dažniausiai būna, tėvai tą laiką, kurį galėtų būti su vaikais ir smagiai praleisti laiką šeimoje, turi rūpintis namų darbais, arba kai kada daryti su vaikais, arba daryti už vaikus. Visi variantai nėra geri, ir kai tėvai daro už vaikus, ir kai tėvai su vaikais vakare iki vėlumos turi sėdėti prie namų darbų. Ilgesnė diena leidžia visus akademinius dalykus, kas privaloma, pasidaryti mokykloje. Tada vakaras lieka mėgstamoms veikloms, laikui su šeima, be streso, kad kažkokį darbą rytojui reikia padaryti“, – BNS sakė N.Buivydas.
Privačios mokyklos sostinėje vadovas sako, kad visos dienos mokyklą įdiegus valstybės mastu reikia ir tam tinkamų patalpų, ir tinkamo veiklų organizavimo. „Jei valstybiniu mastu vaikai būtų mokykloje visą dieną, labai svarbu balansas tarp pamokų, laisvo laiko. Taip pat svarbios erdvės, galimybės išeiti į lauką, atsipūsti, išsidūkti, kad vaikai nebūtų laikomi uždaroje erdvėje“, - sakė švietimo įstaigos vadovas.
Pagal Vyriausybės programos priemonių planą, visos dienos mokyklos koncepcijos, veiklos organizavimo ir finansavimo modelio sukūrimas bei įgyvendinimas numatytas 2018 metų antrą ketvirtį.
Vyriausybė sieks, kad nuo šiuo metu 2 proc. visos dienos mokyklą lankančių moksleivių iki 2020 metų ši dalis išaugtų iki 20 procentų.
