„VDU Praktinės filosofijos magistrantų tvarkaraštis sudaromas žinant, kad studentai bus dirbantys, tad paskaitos bei seminarai organizuojami vakarais. Ši programa orientuota į dviejų tipų studentus: tuos, kurie ateityje nori dirbti mokslinį darbą, bei tuos, kurie, neretai po ilgos pertraukos, susivokia, jog įgytų studijų darbui bei gyvenimui nepakanka, ir ateina gilinti žinių į šią programą. Taigi paprastai tai motyvuotos, brandžios asmenybės“, – sako VDU Filosofijos magistrantūros vadovas dr. Viktoras Bachmetjevas.
– Turite sukaupęs nemažai patirties – kaip vertintumėte Praktinės filosofijos magistrantūrą VDU palyginti su filosofijos programomis užsienyje?
– Mūsų programa pasižymi dviem ypatybėmis. Pirma, ji orientuota į praktinį filosofijos pritaikymą. Būtent todėl joje daug etikai, politinei filosofijai, estetikai skirtų kursų, o taip pat stengiamasi orientuotis į šiuolaikinio pasaulio problematiką. Studijų metu pastaraisiais metais mūsų programoje studentai gilinosi į protestų ištakas pandemijos metu, kūno priklausomybės ir nuosavybės problematiką, visuomenės susipriešinimo, istorinės atminties bei susitaikymo, negalios, žmogaus teisių problemas.
Antra, kolegiškas požiūris į studentus, kurio ištakų turbūt reikia ieškoti dar VDU atsikūrimo pradžioje. Užsiėmimai – bent jau mūsų programoje – yra paremti diskusijomis, o ne monologiniu dėstymu, nuomonių pliuralizmas laikomas vertybe. Žinoma, kad tokios studijos veiktų, reikia motyvuotų ir angažuotų studentų, o taip pat nedidelių grupių, kuriose kiekvienas galėtų dalyvauti aktyviai. Galiu pasidžiaugti, kad paprastai taip ir nutinka.
– Ar studijų programa atnaujinama, atsižvelgiant į šių dienų aktualijas?
– Taip, joje esama net keletas kursų, skirtų būtent šiuolaikinio pasaulio problematikai: šiuolaikinei etikai, šiuolaikinėms meno praktikoms, posthumanizmo etikai, technologijų įsivyravimo problemoms. Pati studijų programa taip pat yra nuolat peržiūrima ir atnaujinama.
– Kokie dėstytojai dėsto magistrantams? Gal galite išskirti jų tyrimų sritis?
– Programoje dėsto vieni geriausių Lietuvos filosofų. Profesorius Gintautas Mažeikis, tyrinėjantis šiuolaikinius politinius, socialinius procesus, o taip pat skiriantis dėmesio estetikai bei meno istorijai. Profesorė Audronė Žukauskaitė yra posthumanizmo, biofilosofijos bei biopolitikos tyrinėtoja. Mūsų magistrantūros programoje ji dėsto kursą, skirtą šiuolaikinėms meno praktikoms. Platono vertėja profesorė Tatjana Aleknienė dėsto Antikos filosofiją, profesorius Dalius Jonkus dėsto kursą, skirtą fenomenologijai bei praktinės ir teorinės filosofijos sankirtoms, Jurga Jonutytė dėsto naratyvų teorijos ir etikos kursą, aš pats dėstau kursą, skirtą šiuolaikinės kontinentinės etikos problematikai. Žinoma, tai ne visi kursai.
– Kur vyksta paskaitos? Kokios yra mokymosi ir darbo sąlygas?
– Paskaitos paprastai vyksta Kaune, naujajame Vytauto Didžiojo universiteto korpuse miesto centre, kuriame patogiai įsikūrusi ir Leonido Donskio biblioteka. Tiesa, pandemija šiek tiek pakoregavo nusistovėjusius įpročius ir išmokė dirbti taip pat ir nuotoliniu būdu. Šios praktikos neatsisakome – kai kada ji pasiteisina, ypatingai kai didžioji dalis studentų gyvena ne Kaune, tad paprastai kurso pradžioje sutariama dėl bendro darbo principų su studentais.
– Ar norėdamas studijuoti Praktinės filosofijos magistrantūroje turi būti baigęs humanitarinius mokslus?
– Stojant į filosofijos magistrantūrą, nėra reikalavimo būti baigus humanitarinius mokslus. Pakanka bet kokios studijų krypties bakalauro diplomo. Taigi jokių formalių reikalavimų būti baigus humanitarines studijas nėra. Nevertėtų perdėm nuogąstauti ir dėl „atsilikimo“ nuo bendramokslių – paprastai įstojusieji be filosofinio „bagažo“ gan greitai pasiveja filosofijos bakalaurą baigusius, tereikia tik noro ir šiek tiek pastangų. Dar daugiau, kitos srities ar profilio žinios neretai yra itin naudingos ieškant kitokio, netikėto požiūrio kampo ar perspektyvos.
