Pirmasis Trečiojo amžiaus universitetas (TAU) atsirado Prancūzijoje dar 1973-aisiais, ir netruko išpopuliarėti visoje Europoje. Lietuvoje pirmasis toks universitetas veiklą pradėjo 1995 m., o šiandien jų – jau 44, kuriuos lanko per 12 tūkst. klausytojų. Šių universitetų misija – ne tik skatinti pilnavertį vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, bet ir aktyviai dalyvauti politinėje bei visuomeninėje veikloje.
Ką šie universitetai gali suteikti ir kokia jų svarba senjorų gyvenime, kalbamės su Medardo Čobato TAU rektore Zita Žebrauskiene, „Epale“ projekto eksperte Aušrine Česnuliene ir Ignalinos TAU direktore Loreta Alekniene.
Žinios – tik priemonė būti laimingiems
Patys užsiėmimai universitetuose yra labai įvairūs – nuo paskaitų, seminarų, diskusijų ir praktinių užsiėmimų iki žinių dienų aukštosiose mokyklose, įvairių išvykų, ekskursijų ir t.t. Sritys taip pat labai skirtingos – dėstoma tiek sveika gyvensena, tiek psichologija, kalbos, teisė, informacinės technologijos ir t.t. Rinktis galima iš kelių ar net keliolikos skirtingų fakultetų bei kolektyvų, ir dažnu atveju renkamasi lankyti po daugiau nei vieną.
Vis dėlto, pasak Marijampolės TAU mokymo koordinatorės Aušrinės Česnulienės, mokymųsi tai vadinti būtų šiek tiek netikslu. „Mūsų universitete žmonės mokosi tik kalbų ir informacinių technologijų, nes ten yra daromos konkrečios užduotis. Visais kitais atvejais tai yra akiračio plėtimas. Galiausiai, žmonės čia ateina pirmiausia ne dėl žinių. Dauguma jų ir taip yra išsilavinę – buvę, mokytojai, gydytojai, įvairūs technologai. Jie ateina pabendrauti, pasikalbėti, susirasti naujų draugų. Mano nuomone, jie laužo tuos stereotipus apie burbantį ir nepatenkintą pensininką, savo aktyvumu ne vienas pranoksta ir mane“, – juokėsi pašnekovė.
Jai antrina ir Ignalinos TAU direktorė Loreta Aleknienė: „Čia mažėja vienišumo jausmas – žmonės išeina iš namų, turi su kuo pabendrauti ar nueiti į renginį, randa draugų. Tačiau ne ką mažiau jie džiaugiasi ir naujomis ar atnaujintomis žiniomis bei pasiekimais, kurios praverčia ir realiose situacijose. Pavyzdžiui, anglų kalbos žinias – kad ir nedideles – jie gali panaudoti keliaudami. Anglų kalbos fakultete besimokantys žmonės susikooperavo ir vyko į užsienio kelionę ir grįžę džiaugėsi, kad be vertėjo pagalbos galėjo nusipirkti kavos, paprašyti dalykų parduotuvėje, ir tai teikia jiems didžiulį pasitenkinimą“.
Seniausio Lietuvoje Medardo Čobato Trečiojo amžiaus universiteto rektorės Zitos Žebrauskienės teigimu, žinios yra tik priemonė būti laimingiems. „Žinoma, yra ir tokių žinių, kurios šiais laikais būtinos, tokios kaip kalbos ir kompiuterinis raštingumas. Tai atspindi ir šių sričių populiarumas – besimokančiųjų anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbų turime net 37 grupes, o kompiuterinio raštingumo srityje per pastaruosius kelis metus labai patobulėjome“, – teigė ji.
Kai kada universitetas tampa ir tikru išsigelbėjimu. Pavyzdžiui, moteris, mirus jos vyrui, raginama vaikų iš Šiaulių, kur praleido visą savo gyvenimą, persikėlė į Marijampolę. „Žinoma, vaikai linkėjo tik gero ir tenorėjo, kad mama būtų arčiau ir patys galėtų dažniau aplankyti. Tačiau realybė buvo tokia, kad ji atsidūrė mieste, kuriame jau neturi darbo, vyro, draugų ir nepažįsta kaimynų. Į universitetą ji atvyko labai prislėgta, tačiau susipažinusi su aplinkiniais, ji rado draugų, įsitraukė į labai aktyvią veiklą, dalyvauja projektuose. Per metus ji tapo visiškai kitu žmogumi“, – pasakojo Aušrinė Česnulienė.
Tikslas – pilnavertis gyvenimas visiems senjorams
Nors užimtumo ir bendruomeniškumo skatinimas yra viena pagrindinių universitetų veiklų, siekiai yra kur kas platesni. Tai apima ir finansinę pusę. Ne vienas universiteto klausytojas sėkmingai dirba ir kartu dalyvauja universiteto veikloje. Kai kurie iš jų dirba su vaikais, muziejuose, farmacijos ir kitose įmonėse, kiti išmokę tautodailės technikos, sėkmingai parduoda savo darbus ir taip užsidirba papildomų pajamų, kai kurie turi ir savo verslus.
Zita Žebrauskienė pabrėžia, kad vienas pagrindinių TAU asociacijos siekių yra suteikti senjorams galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, kas apima ne tik socialinę bei medicinos paslaugas, bet ir galimybę senjorams užsidirbti patiems. Jos teigimu, pašalpomis ar nemokamu maitinimu bei vienkartinėmis dovanomis to tikrai neišspręsi. Kaip tik todėl asociacija aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir politinėje veikloje, tarptautiniuose projektuose, dirba su jaunimo ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Tokiai veiklai labai praverčia ir visos Europos suaugusiųjų švietėjų naudojama elektroninė platforma „Epale“, kurioje jiems laisvai ir nemokamai prieinami šaltiniai bei mokslinė medžiaga. Be to, šioje platformoje skelbiamos aktualios naujienos ir renginiai, dalijamasi idėjomis, o taip pat ir ieškoma partnerių Lietuvos bei tarptautiniams projektams.
Neseniai prasidėjęs judėjimas „Sidabrinė banga“ kaip tik ir siekia telkti bendradarbiavimui valstybės institucijas, verslą ir visuomenės grupes sprendžiant visuomenės senėjimo problemą. Šioje veikloje aktyviai veikia ir universitetų klausytojai, norintys prisidėti prie bendro tikslo.
„Juk visoje šalyje turime per 12 tūkstančių narių, ir jie visi turi didelę profesinę ir gyvenimišką patirtį, kuri niekur nedingo. Žmonės yra motyvuoti, pozityvūs ir siekia įsijungti į tokią veiklą, kurioje tikrai galime būti naudingi, nes juk galvojame ir apie savo vaikų ateitį, kad ir jiems būtų geriau“, – kalbėjo Medardo Čobarto TAU rektorė Zita Žebrauskienė.
Projektą „Epale“ Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
