Apie asmens teisę į gynybą 15min studijoje diskutavo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ vadovė Kristina Mišinienė ir Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
K. Mišinienė, padedanti nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis, seksualinės prievartos bei kitokio pobūdžio išnaudojimo, pabrėžia, kad valstybės idėja suteikti nemokamą teisinę pagalbą yra puiki, tačiau kartu pakankamai teoriška.
„Galbūt didesniam mieste galima ją gauti, tačiau regionai labai kenčia. Manau, kad tas pažadas aukoms, kad „prabilk, kalbėk, būsi apsaugotas, turėsi kvalifikuotą teisinį atstovą“, kol kas dar nėra įgyvendinamas. Tikrai negaliu pasakyti, kad negauna, bet tai savotiška kova, kur gauti tą kvalifikuotą advokatą, kaip jį įvesti į tą situaciją“, – kalbėjo K. Mišinienė.
Anot jos, organizaciją neramina, kad neretai advokato paslaugos gavimą tenka iškovoti prašant žmogiškai atsižvelgti į sudėtingą žmogaus istoriją.
M. Kukaičio teigimu, Lietuvoje yra apie 3300 advokatų ir jų padėjėjų. Šis skaičius nekinta jau ilgą laiką. Valstybės misiją žmonėms, kuriems būtina teisinė pagalba ir jie neturi lėšų, skirti nemokamą teisinį atstovavimą jis vadino gražia idėja, tačiau realybėje keliančia įvairių iššūkių.
Kiekvieną mėnesį nuolatiniai advokatai gauna 18-19 naujų pavedimų, tai neleistinai daug
„Misija graži, ilgalaikė, bet ji susiaurėjo iki vadinamojo butelio kakliuko. Dabar valstybės garantuojama pagalba veikia taip, kad paprastai nepasiturintiems ir tiems kuriems tokia pagalba reikalinga skiriami tik 36-40 nuolat teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir apie 400, kurie gali dirbti pagal sutartį, jei nespėja nuolatiniai. Vietoj pasirinkimo iš 3300 iki 36 pasirinkimo yra didžiulis rezonansas. Jų krūvis nesikeičia daug metų. Kiekvieną mėnesį nuolatiniai advokatai gauna 18-19 naujų pavedimų, tai neleistinai daug“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininkas.
Jo teigimu, advokato profesija siekiant maksimalios pagalbos žmogui reikalauja didelio dėmesingumo, ilgo įsiklausimo į klientą, o to minėta sistema negali užtikrinti dėl minėto didelio krūvio, o klaidos čia gali būti lemtingos žmogaus gyvenimui.
Per mažas įkainis
Teisingumo ministrė E. Dobrowolska teigia, kad vienas šios kadencijos siekių buvo padidinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą užtikrinančių advokatų valandinį įkainį. Jis pakilo nuo 18 iki 25 eurų, o sutikusiems įgyti specializaciją – tose bylose 50 eurų už valandą.
Ministrės teigimu, aukščiausią įkainį gauna advokatai, kurie yra įgiję psichologinių ir kitų žinių, kad galėtų atstovauti nukentėjusiuosius itin jautriose, pavyzdžiui, seksualinio pobūdžio bylose, taip pat atstovaujant nepilnamečius asmenis. E. Dobrowolska vylėsi, kad naujos kadencijos valdžia tęs pradėtus darbus ir įkainiai advokatams augs.
M. Kukaičio teigimu, Skandinavijoje valstybės samdomiems advokatams atlygis nustatomas pagal rinkos kainą. Estijoje advokatai užtikrinantys tokią teisinę pagalbą už valandą gauna 60-70 eurų atlygį, o turintys specializaciją – dar daugiau.
Sistema Lietuvoje, anot jo, nesikeitė daug metų, tad džiugu, kad šios kadencijos metu įvesta pokyčių, bet jų labai reikia ir ateityje.
Situacijų susiklosto itin dviprasmiškų, kuomet advokatai vienoje byloje atstovauja nukentėjusiąją pusę, kitoje – prievartautoją.
„Žmogus turi gauti dėmesį, išklausymą, bet jei rinkos kainomis neatlyginama, dėmesingumas natūraliai mažesnis. Pati valstybė, institucijos savo interesams apsaugoti perka visas paslaugas už rinkos kainą, tai kodėl žmogaus interesų apsaugojimui valstybė to paties nenori padaryti. Valstybės garantuojamų teisinių paslaugų advokatai neteikia nemokamai, bet jiems už darbą atlyginama ne rinkos kaina. Turi keistis požiūris“, – teigė jis.
Pasak M. Kukaičio, turėdamas galimybę pakankamai uždirbti, advokatas nesiimtų daugiau bylų, esant patraukliam apmokėjimui ir skirtų visą dėmesį valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė teigia, kad situacijų susiklosto itin dviprasmiškų, kuomet advokatai vienoje byloje atstovauja nukentėjusiąją pusę, kitoje – prievartautoją.
„Kaip pasitikėti mokymais ir specialistais? Nuo 9 valandos posėdyje ginamas recidyvistas, o 12 valandą einama pas vaiką. Ta karuselė tebesisuka“, – apgailestavo vadovė.
Lėšų reikalauja valstybinis aparatas
Advokatų tarybos pirmininkas teigia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimui per metus skiriama apie 6-7 mln. eurų, iš jų dalis lėšų tenka mediacijos paslaugų apmokėjimui, virš milijono eurų reikia maždaug pusšimčio darbuotojų, administruojančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, darbo užmokesčiui.
„Estijoje pati administravimo sistema sunaudoja 3-4 proc. skirto biudžeto lėšų. Skelbiamas konkursas ir laimėjusi kontora teikia paslaugas. Tokių kaip Estijoje ir panašių sistemų yra. Norime dialogo, kurį šioje kadencijoje pradėjome ir norime jį tęsti. Svarbiausia ne tik pinigai, bet ir požiūris. Jei valdžia sakys, kad pažeidžiamiausioms grupėms skiriame tiek pat lėšų, kiek savo interesų gynimui, vadinasi, rasime modelį, kaip žmogui jaustis saugiam“, – kalbėjo M. Kukaitis.
Norime, kad advokatas nežiovautų, kad nebūtų ant kaktos parašyta – „kiek gaunu, tiek dirbu“.
Anot jo, Advokatų taryba Teisingumo ministerijai siūlė perimti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimą, tačiau palankaus sprendimo nebuvo sulaukta.
K. Mišinienė teigia, jog nelaimės ištiktam žmogui nesvarbu, kas yra jam teikiamos teisinės pagalbos administratorius, svarbiausia, kad paslauga būtų teikiama kokybiškai.
„Norime, kad advokatas nežiovautų, kad nebūtų ant kaktos parašyta – „kiek gaunu, tiek dirbu“. Kad nesakytų aukai: „Ar žinai, koks mano atlygis?“, – kalbėjo vadovė.
Jos teigimu, įstaigai tenka rūpintis Jungtinėje Karalystėje nukentėjusių tautiečių atstovavimu. Šioje šalyje ilgamečiai advokatų biurai laiko garbe atstovauti nukentėjusiuosius.
Pasak M. Kukaičio, būtent tokio pokyčio ir siekia advokatūra, kad valstybės gynyba ir žmogaus teisių gynyba būtų analogiškoje pagarboje. Tik teisiškai apgintas žmogus jausis saugus savo šalyje ir tik taip jausdamasis jis pats stos ginti tokią valstybę.
