„Lancete jau prieš porą mėnesių rašė, kad kaukės – beprasmis dalykas. Pilna įrodymų, kad jos nieko nereiškia (...). Nereikalingi tie skysčiai, nes žmonės nuo paviršių neužsikrečia. Baikite „boksuotis“ – paduokite vienas kitam rankas. Baikite kaip puskiaušiai alkūnėmis trintis“, – socialiniuose tinkluose išplatintame vaizdo įraše kalba Seimo narys.
-
Seimo narys D.Kepenis toliau netiki išskirtiniu COVID-19 pragaištingumu: palygino du skaičius ir atrado savo „tiesą“
-
Susiriejo dėl dezinformacijos apie skiepus: vienam melagienos kainuoja gyvybes, kitam noras riboti primena sovietmetį
-
Seimo nariai gali rinktis, kuo skiepytis: A.Skardžius „AstraZeneca“ nepasitiki, D.Kepenis mano, kad politikai išdavė Vydūną
-
I.Šimonytės atsakymas savižudybių skaičių su „AstraZeneca“ siejančiam D.Kepeniui: tai yra kliedesys
-
Tiesa ar melas? D.Kepenis: vaikai per metus karantine priaugo po 10 kilogramų
Jis tvirtina jau anksčiau bandęs įspėti Lietuvos gyventojus ir valdžią, kad kaukių reikėtų atsisakyti, apie tai net kalbėjo Vyriausybės valandoje, tačiau liko neišgirstas.
Premjerė argumentus ignoravo
„Per Vyriausybės valandą uždaviau tą klausimą premjerei, nes ką tik buvau gavęs tą informaciją. Londone leidžiamame viename autoritetingiausių medicinos pasaulio žurnalų „The Lancet“ kaip tik buvo straipsnis apie tai.
Premjerė priėmė klausimą, pasakė, kad komisija, kuri jiems teikia rekomendacijas, žino apie tai, galvoja ir, matyt, artimiausiu metu ką nors darys. Bet nieko nepadarė“, – kalbėdamas su 15min apgailestavo D.Kepenis.
„O toje publikacijoje buvo aiškiai nurodyta, kad svarbiausia yra švarus oras, patalpų ventiliacija, o visų kitų priemonių veiksmingumas yra arba labai nedidelis, arba jo visai nėra. Aš tai ir pasakiau“, – prisimena parlamentaras.
Apie kaukių atsisakymą – nė žodžio
D.Kepenis savotiškai interpretavo „The Lancet“ žurnale balandį paskelbtą publikaciją.
Šešių mokslininkų komanda, kurią sudarė Trisha Greenhalgh, Jose Luisas Jimenezas, Kimberly Prather, Zeynep Tufekci, Davidas Fismanas, Robertas Schooley, „The Lancet“ paskelbtoje publikacijoje analizuoja tyrimo juodraštį (angl. preprint), kurį šių metų kovą paskelbė britų epidemiologo Carlo Heneghano vadovaujama komanda.
„The Lancet“ publikacijoje aptariami keli koronaviruso plitimo būdai, tarp kurių minimas aerozolinis – per mažas daleles, esančias aerozoliuose, kurie išsiskiria, kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi, dainuoja, kalba ar kvėpuoja.
Mokslininkų publikacijoje iškeliama prielaida, kad būtent aerozolinis plitimo būdas yra dominuojantis.
Tačiau mokslininkai neatmeta kitų plitimo būdų, neneigia apsaugos priemonių reikalingumo.
„Tuo atveju, jei infekcinis virusas dažniausiai plinta per didelius kvėpavimo takų lašus, kurie greitai nukrinta, pagrindinės kontrolės priemonės yra tiesioginio sąlyčio mažinimas, paviršių dezinfekcija, fizinės kliūtys, atstumo išlaikymas, kaukių dėvėjimas, kvėpavimo higiena ir aukščiausios kokybės apsaugos priemonės“, – rašoma „The Lancet“ paskelbtoje publikacijoje, kuria remiasi D.Kepenis.
„Bet jei infekcinis virusas daugiausia sklinda ore, asmuo gali užsikrėsti įkvėpęs aerozolių, susidarančių tada, kai užsikrėtęs asmuo iškvepia, kalba, šaukia, dainuoja, čiaudi ar kosti.
Siekiant sumažinti viruso plitimą ore, reikia imtis priemonių, kad būtų išvengta įkvepiamų infekcinių aerozolių.
Įskaitant vėdinimą, oro filtravimą, žmonių sankaupų ir patalpose praleisto laiko mažinimą, nuolatinį kaukių dėvėjimą patalpose – atkreipiant dėmesį į dėvimų kaukių kokybę ir tinkamumą, taip pat aukštos kokybės apsaugos užtikrinimą medicinos ir kontaktinių profesijų darbuotojams“, – rašoma „The Lancet“ publikacijoje.
Plačiau apie koronaviruso plitimą oru galite paskaityti čia.
Pateikė vaizdingą palyginimą
„Keista, kad jis tik dabar šią publikaciją ištraukė. Jau seniai žinoma, kad yra trys viruso plitimo keliai – per kvėpavimo takų lašus, aerozolinis, tai yra oru per dar mažesnes dalelytes, taip pat per užterštus paviršius.
Tai, kad aerozolinis būdas galimai yra dominuojantis, nereiškia, kad dabar neturėtume saugotis kitų dviejų“, – D.Kepenio pateikiamą mokslinio straipsnio interpretaciją vertina S.Čaplinskas.
S.Čaplinskas, komentuodamas D.Kepenio teiginius, kad kaukės ir dezinfekcinės priemonės neapsaugo nuo užsikrėtimo, pateikia paprastą analogiją.
„Tai kaip sakyti, kad kai motociklininkas važiuoja su šalmu, jei stipriai plosis, tas šalmas jo neišgelbės. Tai gal be šalmo važinėti daug patogiau? Kam tuomet dėtis tą šalmą, juk galima važinėtis, vėjelis plaukus kedens.
Tokie samprotavimai apie apsaugos priemonių nereikalingumą kelia nuostabą medikams, kurie supranta, kad užsikrėtimas priklauso nuo viruso dozės – kokią ją gaus asmuo.
Teisingai dėvima kaukė sulaikys stambius lašelius, kuriais plinta virusas, taip pat sulaikys dalį aerozolinių lašelių.
Didesnės saugos respiratoriai bus dar efektyvesni – jie gerai priglunda. Kaukės nepadeda tuomet, kai yra neteisingai dėvimos – iškišus nosį“, – sako profesorius.
S.Čaplinskas akcentuoja, kad reikia skirti medicininių kaukių ir siūtų medžiaginių teikiamą apsaugą, mat pastarosios – mažiausiai efektyvios.
„Medicininė kaukė yra sudaryta iš trijų sluoksnių. Išorinis – atstumiantis, hidrofobinis, vidinis – hidrofilinis, tai yra sugeriantis, ir vidurinis – filtruojantis.
Tik iš pažiūros atrodo, kad ten marlės gabalas, bet taip nėra.
O respiratorius dar efektyvesnis. Medicinos kaukė, jei teisingai dėvima, beveik atstoja respiratorių“, – pabrėžia medicinos specialistas.
Pasak S.Čaplinsko, kokybiškas patalpų vėdinimas – labai svarbus elementas, siekiant užkirsti viruso plitimą, tačiau jis neturi būti vienintelė prevencijos priemonė.
Jis paaiškina, kaip galima būtų įsivaizduoti aerozolinį koronaviruso plitimą: panašu į rūkalų dūmus.
„Virusas plinta tiek toli ir žmogus jį jaučia taip ilgai, kaip gali užuosti cigaretės dūmo kvapą.
Lauke jis dingsta greitai, o štai uždaroje, blogai vėdinamoje patalpoje, išlieka ilgiau. Analogiškai yra ir su viruso plitimu.
Toks yra plitimas aerozoliu – gali ateiti į patalpą, kurioje nėra jau užsikrėtusio žmogaus, bet jis paliko užkratą ir jis dar kabo ore – jei ilgai būsi, gali prisikvėpuoti infekcinę dozę“, – sako užkrečiamų ligų specialistas.
Pasak S.Čaplinsko, tai, kad koronaviruso plitimas per paviršius mažai tikėtinas, dar nereiškia, kad turėtume atsisakyti rankų ir paviršių dezinfekavimo.
„Tai mažiau tikėtinas kelias, bet jis yra galimas. Norint užkirsti kelią tokiam plitimui reikia ir toliau dezinfekuoti rankas, paviršius“, – sako profesorius.
„Ši „The Lancet“ publikacija žinoma jau seniai, dėl to visi medikai ir pabrėžia, kad reikia imtis visų priemonių komplekso – dėvėti kaukes, vėdinti patalpas, stengtis kuo trumpiau būti tarp žmonių artimame kontakte, taip pat – diegti modernias oro vėdinimo sistemas, kurios nužudytų virusus, praeinančius pro filtrą“, – būdus užkirsti kelią viruso plitimui vardija profesorius.
15min vertinimu, D.Kepenio teiginys, kad kaukės ir paviršių dezinfekavimas neapsaugos nuo koronaviruso, neatitinka tiesos.
Koronavirusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretų lašelius, užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.
Teisingai dėvima kaukė sulaikys stambius lašelius, kuriais plinta virusas, taip pat sulaikys dalį aerozolinių lašelių.
„The Lancet“ publikacijoje, kuria mini D.Kepenis, aptariami keli koronaviruso plitimo būdai, tarp kurių minimas aerozolinis.
Straipsnyje nėra teiginių, kad kaukės neveiksmingos, neraginama jų atsisakyti.
