Ukrainos Oleksandrijos miesto privačių vaikų namų „Perlinka“ globotiniai buvo viena pirmųjų nuo karo tėvų nelydimų vaikų grupių, priglaustų Lietuvoje. 43 vaikai į Lietuvą atgabenti pirmosiomis karo savaitėmis. Kurį laiką vaikai gyveno vienoje poilsiavietėje Trakuose, birželį buvo perkelti į Lentvario globos namus.
Tačiau plačiai nuskambėjusi sudėtinga vaikų gelbėjimo misija netruko apaugti sunkiais įtarimais dėl galimos prekybos žmonėmis – šiuos įtarimus kurstė vaiko teisių apsaugos specialistus pasiekusi informacija, kad Lietuva tėra tarpinė vaikų stotelė ir esą būta ketinimų juos vežti toliau – į Ameriką ar Vokietiją.
-
Ukrainiečių vaikų gelbėjimo misija Trakuose apaugo įtarimais: nerimą sukėlė kalbos apie išvežimą į JAV
-
Kilus nerimui dėl ukrainiečių vaikų vežimo į JAV, ministrė žada apsaugą Lietuvoje
-
Detektyvas dėl Trakuose apgyvendintų vaikų: ukrainiečiai lietuvę kaltina sukčiavimu
-
Ukraina siekia sugrąžinti Lietuvoje apgyvendintus vaikų namų „Perlinka“ globotinius tėvynėn
-
Ukraina atšaukė sprendimą susigrąžinti Trakuose priglaustus vaikus – jie liks Lietuvoje
Šią informaciją pirmiausia tyrė Vilniaus policijos kriminalistai, tačiau atlikę patikrinimą nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Generalinė prokuratūra šį policijos sprendimą panaikino ir balandį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais. Apie šio tyrimo pažangą tyrėjai informacijos kol kas neteikia, duomenų apie pareikštus įtarimus taip pat nėra.
Teisėsauga yra pradėjusi dar vieną tyrimą, apie kurį jokios informacijos kol kas neteikia. Neoficialiomis žiniomis, šis tyrimas susijęs su kai kurių „Perlinkos“ vaikų skundais dėl patirto spaudimo.
Teisėsaugos tyrimai vaikų grįžimo nestabdys
Lietuvos institucijas dar balandį buvo pasiekęs Ukrainos žodinis prašymas grąžinti vaikus į jų gimtąją šalį, tačiau kiek vėliau ukrainiečiai poziciją pakeitė ir vaikų grįžimo nutarė neskubinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė tuomet svarstė, kad gali būti prašoma palikti vaikus Lietuvoje, kol teisėsauga baigs tyrimą dėl galimos prekybos vaikais.
Šį kartą Lietuvos atstovai neoficialiai teigia, kad teisėsaugos atliekami tyrimai, susiję su „Perlinkos“ vaikų namų veikla, greičiausiai netaps kliūtimi vaikams grįžti į tėvynę.
Generalinė prokuratūra nurodė, jog „šiuo metu jau yra apklausti visi į Lietuvą atvežti vaikai bei juos lydėję asmenys, kiti liudytojai, išsiųsti tarptautinės teisinės pagalbos prašymai, pradedama gauti informacija apie ankstesnius šio Ukrainoje registruoto institucinio globėjo organizuotus vaikų vizitus užsienyje, renkami kiti tyrimui reikšmingi duomenys“.
„Pabrėžiame, kad grįžus vaikams į Ukrainą minimi ikiteisminiai tyrimai bus tęsiami ir numatyti procesiniai veiksmai bus atliekami toliau“, – 15min nurodė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Vaikams ieškoma globėjų Ukrainos šeimose
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais šios savaitės duomenimis, iš Lietuvos jau yra išvykęs ir grįžęs į Ukrainą 381 suaugusių nelydimas vaikas. Iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą buvo atvykę daugiau nei 1200 tokių nepilnamečių – pavieniai ir grupėmis.
Dėl kilusių įtarimų bei įtampų „Perlinkos“ vaikams atsakingos tarnybos bei specialistai sako skyrę ypatingą dėmesį.
„Dėl vaikų gerovės nuolatos vaiko teisės prižiūrėjo kas savaitę, kaip ne kurią kitą vietą, nes patys vaikai pradėjo jaudintis dėl to, kad galbūt jie nebegrįš, galbūt kažkas jų nebeleidžia. Dėl to teko bendradarbiauti ir dirbti. Galiausiai ir Ukrainos pusė atsiuntė savo specialistus ir kuomet visi vaikai buvo apklausti, buvo kalbamasi su Ukraina ir Ukraina išreiškė žodžiu pageidavimą, kad vaikai grįžtų, ir pradėjo iš lėto ruošti vaikus grįžimui“, – pasakojo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Jos teigimu, „Perlinkos“ vaikų grįžimas į tėvynę nėra forsuojamas, šiuo metu rengiami dokumentai, Ukrainos institucijos siekia rasti šeimas Ukrainoje, kurios priimtų globoti vaikus.
„Perlinkos“ vaikų namų vadovas Aleksandras Lobanovas laikinai yra nušalintas nuo vaikų globos, šiuo metu „Perlinkos“ vaikų globą perėmusios Ukrainos oficialios institucijos. Lietuvoje jų globa priskirta Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrui.
„Dabar vaikams ieškomos atskiros vietos pagal kiekvieno vaiko situaciją, kur vaikai toliau bus globojami Ukrainoje. (...) Dabar ruošiami dokumentai visiems vaikams grįžimui, ir kada Ukraina jau bus juos suruošusi, mes juos gausime, tada bus tariamasi toliau dėl grįžimo detalių, važiavimo, palydėjimo, nes Ukraina pasakė, kad norėtų, kad vaikai būtų iki sienos palydėti, atvežti“, – ši savaitę 15min sakė V.Augienė.
„Jie kalba apie globą šeimose, konkreti vietovė nebuvo įvardinta, apie tai visai nebuvo kalbos“, – pridūrė viceministrė.
Anot jos, dalis iš 43 „Perlinkos“ vaikų namų auklėtinių jaučiasi gerai, vasaroja ir yra atsipalaidavę. Tačiau kai kurių psichologinė būsena yra bloga.
„Kai kurių vaikų situacija ir būklė iš tiesų nėra labai gera, nes jie pavargo nuo įtampos, jie susinervinę dėl to, kad jų globėjas yra nušalintas, jie turi savo nuomones ir tos nuomonės išsiskyrė ir ta situacija juos gerokai išderino“, – pasakojo V.Augienė.
Viena netrukus pilnametystės sulauksianti mergina svarsto likti mokytis Lietuvoje.
„Ukrainos vaikais rūpinamės taip, kaip ir Lietuvos vaikais, kad jų teisės nebūtų pažeistos, o vaikai nepatirtų jokios formos smurto“, – pabrėžia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Baiminasi dėl vaikų saugumo
Tačiau šie Lietuvos institucijų patikinimai neįtikina su kai kuriais „Perlinkos“ vaikais bendraujančios iliuzionistės Dianos Gaičiūnaitės–Dirmės. Šią savaitę moteris išplatino pranešimą, kuriame nuogąstauja dėl kelių „Perlinkos“ mergaičių saugumo. Keturios merginos, anot D.Dirmės, teisėsaugai liudijusios apie patiriamą „Perlinkos“ vadovų spaudimą, šių vaikų namų sąsajas su religine bendruomene, vaikų išvykas į JAV, yra sulaukusios grasinimų dėl susidorojimo grįžus į Ukrainą.
Anot D.Dirmės, neatmetama, jog dalis vaikų gali būti grąžinti į tą pačią Oleksandriją, kur vėl gali tekti susidurti su buvusiu globėju A.Lobanovu.
D.Dirmė 15min taip pat pasakojo, jog buvęs globėjas yra nuteikęs dalį vaikų prieš minėtas merginas, jos bijo išeiti iš savo kambarių, tarp vaikų tvyro įtampa, yra buvę konfliktų.
D.Dirmė su „Perlinkos“ vaikų namais ryšį yra užmezgusi dar prieš karą. Ji kartu su vaikų parvežimą į Lietuvą organizavusia ir jiems aukas rinkusia Jurgita Kasperavičiūte pernai buvo nuvykusios į šią įstaigą Oleksandrijoje, kartu su jos vadovybe yra svarsčiusios galimybes organizuoti vaikų vasaros stovyklas Lietuvoje, organizavusios kalėdines dovanas vaikams.
Teisėsaugai pradėjus tyrimą, klausiama apie „Perlinkos“ vaikų namus, D.Dirmė dar šį pavasarį 15min sakė nesanti susijusi su šia situacija ir nuo jos atsiribojanti.
„Perlinkos“ vadovai savo ruožtu yra kaltinę minėtas dvi lietuves šmeižtu, vaikų kurstymais prieš juos, neva siekiant savanaudiškų pasipelnymo ar įsivaikinimo tikslų.
Nušalintasis globėjas: „aš surinksiu kitų vaikų“
„Perlinkos“ vaikų namų vadovas A.Lobanovas 15min šią savaitę sakė, jog vaikus iš Lietuvos Ukrainos institucijos ketina pervežti į Kirovogradą, esantį netoli Oleksandirjos.
„Kol vyksta tyrimas, paskui juos perduos atgal į „Perlinką“. Tuo dabar užsiima valstybė“, – sakė A.Lobanovas. Jis kartojo buvęs apšmeižtas ir ketinąs pasibaigus tyrimui teismuose siekti moralinės žalos atlyginimo.
„Perlinkos“ vadovas, Ukrainos institucijų nuo vaikų globos nušalintas nuo liepos 1 dienos, šiuo metu sakė esąs Ukrainoje.
A.Lobanovas tikino, kad Lietuvos teisėsaugos buvo apklaustas kaip liudytojas dar tyrimo pradžioje ir daugiau kontaktų su tyrėjais neturėjęs.
„Lietuva diskreditavo save visiškai, ne kaip pagalbininkė, o kaip Rusijos Federacijos talkininkė prieš Ukrainos vaikus. (…) Kai tik ateis momentas, turime advokatą, turime jau medžiagą ir kiekvienas atsakys už tai, ką padarė, sieksime moralinės kompensacijos, eisime iki galo. Nes visi tie įtarimai laužti iš piršto“, – sakė A.Lobanovas.
Dar kartą perklaustas, ar vaikai tikrai bus grąžinti į „Perlinką“, vyras kalbėjo kiek kitaip ir sakė nežinąs tikslaus atsakymo. Jis pridūrė, jog ketina „surinkti kitų vaikų“.
„Dabar aš neturiu jokio santykio su tais vaikais ir kaip jie bus paskirstyti toliau, aš nežinau. Ketinu surinkti kitus vaikus, mano vaikų namai dabar tušti, kaip buvau direktoriumi, taip ir likau, vaikų namai buvo ir liko, niekas mano įgaliojimų nepanaikino. Pas mus dabar labai daug vaikų, kuriems reikia pagalbos, aš surinksiu kitus“, – svarstė „Perlinkos“ vadovas.
Ragina pasitikėti institucijomis
Ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos vaikais buvo apklausta ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V.Augienė. Jis ragino neskubėti daryti vertinimų ir pasitikėti abiejų šalių institucijų atliekamais tyrimais.
Atsakydama į nuogąstavimus dėl vaikų saugumo, viceministrė patikino, jog tam abiejų šalių tarnybos taip pat skiria ypatingą dėmesį.
„Norisi tik primint visiems mums, kad tai yra Ukrainos vaikai ir Ukraina sprendžia pirmiausia, ką daryti. Ir kadangi mūsų ir Ukrainos prokuratūros taip pat bendradarbiauja, aš tikiu geriausiu rezultatu tos situacijos sprendimuose“, – sakė V. Augienė.
