Infrastruktūra dar nėra pritaikyta
Naudojimąsi viešuoju transportu vis dar apsunkina nepritaikyta infrastruktūra daugelyje miestų – pavyzdžiui, nėra žemų bordiūrų, rampų ar pakankamai vietos vežimėliams. Tai apsunkina įlipimą ir išlipimą, ypač žmonėms, naudojantiems vežimėlius ar vaikštynes.
Vis dar ne visos transporto priemonės yra prieinamos. Ne visi autobusai turi žemą įlipimo aukštį ar rampas, o net ir tuose, kurie yra pritaikyti, įranga kartais neveikia ar tiesiog nėra „įdarbinama“.
Naudojimąsi viešuoju transportu vis dar apsunkina nepritaikyta infrastruktūra daugelyje miestų.
Klausos ar regėjimo negalią turintys keleiviai pasigenda pakankamai aiškios informacijos: jiems svarbu, kad garso pranešimai būtų aiškūs, o vaizdo informacija – tinkamai pritaikyta.
Kadangi anaiptol ne visi autobusai, kursuojantys mūsų gatvėmis, yra pagaminti pagal universalaus dizaino principus, juose kartais tiesiog mažai vietos, erdvės, skirtos vežimėliams ar kitiems judėjimo pagalbos įrenginiams – per ankštos.
Apskritai, žmogui, turinčiam negalią, svarbiausia turėti galimybę judėti savarankiškai. Tačiau nesant to, kad išvardyta aukščiau, žmonėms su individualiais poreikiais prireikia vairuotojo ar kitų keleivių pagalbos. Tai gali sukelti nepatogumų ir verčia žmogų jaustis priklausomu nuo kitų.
Tikimasi ir vairuotojų supratingumo
„Labai svarbu vairuotojų pasirengimas, profesionalumas ir kultūra, kadangi reikia specialių žinių, kaip padėti žmogui su negalia įlipti į transporto priemonę ar išlipti iš jos. Pasitaiko, kad vairuotojas nenori išstumti rampos užvažiavimui, kadangi tai užima laiko ir vairuotojas gali atsilikti nuo grafiko, – pažymi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė Jurgita Tarasevičienė.
– Vis dėlto nesakome, kad kelionė visuomeniniu transportu žmogui su negalia nėra įmanoma – taip, tai įmanoma, tačiau reikia pastangų ir laiko. Reikia išsiaiškinti, kada atvažiuos pritaikytas autobusas. Be to, kyla klausimas, ar infrastruktūra aplink stotelę bus pakankamai pritaikyta, kad žmogus galėtų pasiekti autobusą.
Ypač infrastruktūros klausimai paaštrėja žiemą, kai šaligatviai nenuvalyti, autobusai irgi sunkiau privažiuoja prie stotelių – net ir žmogui, neturinčiam negalios, sunku nusigauti iki stotelės.“
Pasak J.Tarasevičienės, sprendimas turėtų būti kompleksinis: „Nepakanka pirkti pritaikytų autobusų. Tokie autobusai – puiku, mes dėkingi, kad verslas atsižvelgia į mūsų poreikius, bet yra kiti elementai, kurie įtakoja galimybę pasinaudoti pritaikytu autobusu.
Norėtume gyventi universalaus dizaino aplinkoje, kai visiems viskas patogu. Tačiau universalus dizainas nesibaigia vien paleidus riedėti pritaikytą autobusą. Pritaikyta turi būti visa infrastruktūra ir visa paslauga.“
Ekspertai sutinka: visų šių problemų sprendimui būtina diegti universalaus dizaino principus ir siekti didesnio transporto sistemos prieinamumo. Tai apima tiek autobusų parko atnaujinimą, tiek stotelių infrastruktūros tobulinimą bei informacijos prieinamumo didinimą.
JUDU žada toliau skirti dėmesio pritaikymui
Vilniaus miesto viešojo transporto sistemoje kasdien kursuoja 451 autobusai ir 177 troleibusai, iš viso 628 transporto priemonės, iš kurių 567 yra pritaikytos žmonėms su negalia. 2025 m. I ketvirtį į Vilnių bus pristatytas 91 naujas autonominės eigos troleibusas, ir visos transporto priemonės maršrutuose bus pritaikytos asmenims su negalia.
Lina Juknevičienė, Vilniaus eismo valdymo bendrovės JUDU Klientų patirties vadovė, pasakoja, kad iki 2030 m. planuojama plėsti VT (viešojo transporto) maršrutus ir numatoma, kad viešojo transporto sistemą aptarnaus 820 transporto priemonių, kurios visos bus pritaikytos žmonės su negalia.
Visoms naujai įsigyjamoms transporto priemonėms keliami reikalavimai dėl pritaikymo žmonėms su negalia, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-439 ,,Dėl viešojo transporto priemonių pritaikymo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
Vadovaudamiesi universalaus dizaino principais įrengiame ir atnaujiname VT stoteles.
„Vadovaudamiesi universalaus dizaino principais įrengiame ir atnaujiname VT stoteles. Tinkamai įrengta ir prižiūrima stotelių infrastruktūra yra labai svarbus patogaus ir saugaus naudojimosi viešojo transporto paslauga aspektas.
Šiuo metu apie 300 viešojo transporto stotelių yra pritaikytos remiantis universalaus dizaino principais. 2025–2027 m. pagal šiuos principus planuojame įrengti 93 naujas viešojo transporto stoteles ir pritaikyti 100 esamų viešojo transporto stotelių bei jų prieigas“, – nurodo L. Juknevičienė.
Be to, įgyvendinamas Transporto balso atnaujinimo projektas – sistema, skirta regėjimo negalią turintiems keleiviams, kuri realiu laiku balsu praneša viešojo transporto maršruto numerį, kryptį ir tikslų atvykimo laiką į stotelę – siekiama užtikrinti, kad viešojo transporto informacija būtų lengvai pasiekiama visose stotelėse. Jau atnaujinta programėlė „Android“ vartotojams ir įdiegtos naujos aktyviosios žymos transporto priemonėse.
„Šiuo metu vykdome iOS programėlės kūrimo bei bežymio sprendimo stotelėms diegimo procesus. Šiandienai aktyvios žymos įdiegtos 600 viešojo transporto stotelių, ir tikimės, kad 2025 m. sausio mėn. sistema pilnai veiks visame tinkle, užtikrindama patogią ir lengvai prieinamą informacijos sklaidą kiekvienoje kelionėje“, – priduria L. Juknevičienė.
JUDU yra atsakinga už viešojo transporto paslaugų organizavimą, sudaro VT tvarkaraščius, maršrutus ir šiuo metu perka paslaugas iš trijų vežėjų: „Vilniaus viešasis transportas“, „Kautra“ ir „Transrevis“.
„Kadangi bendradarbiaujame su vežėjais, kurie samdo vairuotojus – galime įvertinti sostinės viešojo transporto vairuotojų darbą – jis labai svarbus ir dažniausiai sudėtingesnėse, jautresnėse situacijose iš jų tikimasi žmogiško ir individualaus požiūrio“, – sutinka JUDU atstovė.
Situacijos gerinimo tikslais JUDU bendradarbiauja su įvairiomis asmenų su negalia organizacijomis bei Vilniaus m. viešojo transporto vežėjais.
Vairuotojai apmokomi, akcentuojant paslaugumą
Pakalbinome ir vieną Vilniaus autobuso vairuotoją – teiravomės, kiek dažnai susiduria su situacijomis, kuomet reikia į autobusą padėti įlipti ar vežimėliu įvažiuoti žmogui su negalia.
Tokios situacijos nėra retos, nors ir gali taip pasirodyti.
„Tokios situacijos nėra retos, nors ir gali taip pasirodyti. Bent kartą per dieną turiu tuo pasirūpinti. Mūsų darbo taisyklėse aiškiai apibrėžta, kaip turime elgtis, tad klausimų nekyla – išstumiu rampą ir padedu žmogui patekti į transporto priemonę.
Taip, susigaišta kelios minutės, bet mes juk profesionalai ir stengiamės „pasivyti“ grafiką“, – nuoširdžiai kalbėjo Vilniaus viešojo transporto (VVT) bendrovės darbuotojas.
Gintarė Žalytė-Štarienė, VVT Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė, nurodo, kad kiekvienas vairuotojas, pradėdamas darbą įmonėje, dalyvauja kelias dienas trunkančiuose mokymuose. Viena iš mokymų dalių skirta keleivių, įskaitant ir keleivius su negalia bei kitas pažeidžiamas grupes, aptarnavimui.
„Daug dėmesio skiriame ne tik standarte apibrėžtų nuostatų įsisavinimui, bet akcentuojame ir atidumą, kantrumą bei paslaugumą specialiųjų poreikių turinčių keleivių atžvilgiu“, – teigia G. Žalytė-Štarienė.
Šiuo metu yra ruošiamas vairuotojų mokymo programų atnaujinimas, tarp kurių – ir specialaus dėmesio reikalaujančių keleivių aptarnavimas bei pagalba jiems.
Iš daugiau nei 600 kasdien į sostinės gatves išriedančių transporto priemonių – autobusų ir troleibusų –maždaug 10 proc. dar nėra pritaikytos judėjimo negalią turintiems keleiviams.
Tačiau, pasak VVT atstovės, šiuo metu yra vykdomas troleibusų parko atnaujinimas – visi jau įsigyti ir naujai įsigyjami troleibusai bus pritaikyti ribotas judėjimo galimybes turintiems keleiviams. Planuojama, kad 2026 m. pabaigoje visos VVT valdomo transporto parko priemonės bus pritaikytos ribotas judėjimo galimybes turintiems keleiviams.
