Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas pasakoja, kad Lietuvoje upių ir upelių ištiesinimo procesai intensyviai vykdyti XX amžiaus 7-9 dešimtmečiais, siekiant kuo didesnius žemės plotus pritaikyti žemės ūkiui.
„Dėl dirbamų laukų našumo upės ir upeliai Lietuvoje buvo gana intensyviai reguliuojami, gilinami, tiesinami ir pertvarkomi. Kitais žodžiais – nemažai tokių upelių buvo paversti grioviais, skirtais kuo greičiau nuleisti vandenį iš melioracijos sistemų“, – pasakoja G. Sabas.
Šis procesas padarė didelę žalą gamtai – intensyvi melioracija iš esmės pakeitė natūralius vagų procesus, upių vandens balansą, iki minimumo sumažino gamtos buveinių ir jose gyvenančių vandens augalų, vandenų dugno gyvūnijos ir žuvų įvairovę bei gausumą.
Šalyje tik trečdalis upių vandens telkinių atitinka geros ekologinės būklės kriterijus.
Be to sutriko natūralaus upelių apsivalymo procesai, todėl daugumoje upelių itin išaugo taršos rodikliai. Šalyje tik trečdalis upių vandens telkinių atitinka geros ekologinės būklės kriterijus. Pasak G.Sabo, mažai tikėtina, kad gera ekologinė būklė galėtų būti atsistatyta be papildomų priemonių.
Sprendimas – renatūralizavimas
Tam, kad ištiesintų upių ir upelių žala gamtai būtų ištaisyta, daugelis ES šalių sureguliuotose upėse jau naudoja taip vadinamas švelniojo renatūralizavimo priemones.
G.Sabas aiškina, kad norint pagerinti upės ekologinę būklę, atkurti natūralią upę ne būtinai tam reikalingi galinga ekskavatorių technika ir didėlės apimties kasybos darbai. Vandens telkinių būklę pagerinti galima paprastesnėmis ir efektyvesnėmis priemonėmis.
Pavyzdžiui, švelnioji renatūralizacija yra sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių suformavimas upės vagoje, jos skerspjūvio pakeitimai. Tam naudojamos natūralios gamtinės medžiagos, tokios kaip akmenys, gargždas, mediena. Renatūralizacijos priemonėms priskiriamas ir medžių sodinimas vagų šlaituose ar pakrantėse.
„Taip sudaromos sąlygos formuotis upių buveinėms, pagerinama upės vagos struktūra, skatinama atsikurti rūšinė įvairovė bei gausumas. Šios priemonės taip pat pagerina deguonies prisotinimą upės vandenyje, skatina savaiminį apsivalymą, skaidrina vandenį.
Upių ir upelių šlaitus apsodinus medžiais, ribojamas vandens paviršiaus apšvietimas, sukuriamas pavėsis, todėl vasarą mažėja vandens temperatūra bei upės vagos apaugimas pakrantės žoline augalija. Atkūrimas natūralių upių vagų gali pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę ir vietos kraštovaizdžio patrauklumą“.
Akmenys – natūrali priemonė formuoti upes
Efektyvi renatūralizacijos priemonė – natūralūs akmenys. G.Sabas pasakoja, kad iš pavienių akmenų upės vagoje galima formuoti tėkmės įvairovę, kuri net iki 60 proc. padidintų deguonies įsisavinimą vandenyje, o tai sudaro palankesnes sąlygas biofaunai – daugiau įvairesnių ir tauresnių žuvų geriau prisitaikusių išgyventi tekančiame ir ypač deguonies prisotintame vandenyje. Ant akmenų paviršiaus taip pat gali formuotis naujos vabzdžių ir makrofitų buveinės.
Efektyvi renatūralizacijos priemonė – natūralūs akmenys.
Akmenų metiniai, medžių kelmai sumažina erozijos žalingą aplinkai poveikį, formuoja upėse rėvas ir sietuvas, kurios būdingos natūralioms vingiuotoms upių vagoms. Jie kaip ir medžių nuovartos formuoja užutekius, kuriuose kaupiasi sąnašos. Šiose sąnašose gali kurtis jautrios makrofitų, o kartų makrobestubūrių rūšys.
Efektyvumą patvirtina tarptautinė patirtis
Užsienio šalyse renatūralizavimo priemonių taikymas – ne naujiena ir parodė gerus rezultatus atstatant pažeistas upių ekosistemas.
„Danijoje, Vokietijoje, Olandijoje plačiai įgyvendinus upių atstatymo projektus ir panaudojus įvairias renatūralizacijos priemones pavyko pasiekti teigiamus upių ekologinės būklės pokyčius.
Remiantis užsienio gerąja patirtimi, galima teigti, kad renatūralizacijos priemonių taikymas žmogaus labai pakeistose upėse yra vienas iš geriausių būdų atkurti upių gerą ekologinę būklę“, – apibendrina Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.
Nuo 2018 metų vykdant ES fondų lėšomis finansuojamą projektą „Vandens telkinių būklės atstatymas upių vagų renatūralizavimo priemonėmis“ Lietuvoje renatūralizavimo priemonės įrengtos 78 vandens telkiniuose.
