Kaip 15min pasakojo G.Sungaila, prasidėjus karui, kunigams buvo liepta nekalbėti ta tema – neaptarinėti Rusijos agresijos su parapijiečiais, nereikšti savo nuomonės socialiniuose tinkluose, taip pat nebendrauti su žiniasklaidos atstovais.
„Mes daug metų skaitėme maldą už Ukrainą, tačiau (prasidėjus karui – aut. past.) į visas vyskupijas atėjo laiškas nuo Maskvos partiarcho. Jame buvo nurodymas melstis, kad Dievas saugotų Šventąją Rusią nuo išorės priešų, norinčių karo.
Tačiau mūsų metropolitas tą maldą atmetė. Ir vietoj to iš ankstesnės, kuri buvo už Ukrainą, suformavo savo maldą – už taiką Ukrainoje, kad Dievas padėtų Ukrainai“, – pasakojo 15min stačiatikių kunigas.
Anot G.Sungailos, Lietuvos ortodoksų metropolitas Inokentijus nevengė kalboje vartoti žodžio „karas“, Rusijos agresijos Ukrainoje jis nevadino „specialiąja karine operacija“, kaip tai šiuo metu privaloma Rusijoje.
Metropolitas kreipėsi į tikinčiuosius
Prasidėjus ketvirtajai Rusijos karo prieš Ukrainą savaitei, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus žengė itin svarbų žingsnį, kreipdamasis į tuos, „kurie yra linkę išklausyti, visus geros valios žmones ir Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje tikinčiuosius“.
Jis pabrėžė, kad „sąžiningas žmogus ir dievobaimingas krikščionis negali likti abejingas tam, kas vyksta“.
„Lietuvos ortodoksai skaudančia širdimi pasitiko žinią apie Ukrainos žmonių tragediją.
Nuo pat pirmosios karo dienos visose ortodoksų bažnyčiose karštai meldėme Viešpatį kuo skubiau atkurti taiką Ukrainos žemėje. Ortodoksų Bažnyčios Lietuvoje pozicija nekinta – mes ryžtingai smerkiame Rusijos karą prieš Ukrainą ir meldžiame Viešpatį kuo skubiau jį užbaigti.
Kaip jau pastebėjote, mudu su patriarchu Kirilu turime skirtingą požiūrį į Rusijos vykdomą politiką ir skirtingai interpretuojame pastaruosius įvykius.
Patriarcho pasisakymai apie karą Ukrainoje – tai jo asmeninė nuomonė, tačiau mes Lietuvoje su juo nesutinkame“, – kreipimesi į tikinčiuosius nedviprasmiškai savo poziciją išreiškė metropolitas Inokentijus.
Tačiau vėliau situacija pasikeitė.
Stačiatikių kunigai Maskvos patriarcho Kirilo vardą mini liturgijos metu.
Jis yra atvirai išsakęs palaikymą prezidentui Vladimirui Putinui ir Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Aš ir kitas kunigas – Vitalijus Dauparas, mes kovo pradžioje, kai buvo sušauktas dvasininkų pasitarimas karo klausimais, išreiškėme protestą – per pamaldas Patriarchas Kirilas minimas kaip „didysis ponas ir mūsų tėvas“. Mes išreiškėme protestą taip minėti šį patriarchą. Aš, asmeniškai, parašiau savo pareiškimą metropolitui, kad jei turėsiu jį taip minėti, tai prieštarauja mano sąžinei ir aš geriau išeisiu“, – pasakojo G.Sungaila.
Pasak jo, panašios pozicijos laikėsi ir V.Dauparas.
Anot G.Sungailos, metropolitas Inokentijus iš pradžių buvo linkęs „eiti į kompromisą“ – leido to nenorintiems daryti kunigams apeigose neminėti Maskvos patriarcho.
Tačiau vėliau situacija pasikeitė – vyskupija išplatino pranešimą, kad kunigai neva išėjo savo noru.
„Tas „savo noru“ buvo tai, kad mes išreiškėme savo poziciją ir buvome dėl jos atleisti. Tas patriarcho Kirilo neminėjimas mažai ką pakeistų apeigose, tačiau tai būtų tokia simbolinė nepritarimo karui pozicija“, – sakė G.Sungaila.
Gresia skilimas?
Pasak jo, šventikų, nepritariančių patriarcho Kirilo pozicijai, o taip pat Rusijos agresijai prieš Ukrainą yra ir daugiau.
Taip pat kunigus palaiko nemažai parapijiečių.
„Yra ir daugiau nesutinkančių. Yra net daugiau dvasininkų, parašiusių panašius pareiškimus, kad nemato galimybės tarnauti, jei toliau bus spaudžiami.
Tai, kad mums sako, jog tiesiog patenkino prašymus ir viskas, tai nelabai sąžininga, nes iš pradžių buvo kompromisai, buvo net kalbų, kad galbūt visoje vyskupijoje nebus minimas patriarchas Kirilas.
Tačiau daliai dvasininkų to negana – jie apskritai nebenori būti Maskvos patriarchate“, – apie situaciją kalbėjo G.Sungaila.
Jis užsiminė apie galimybę protestuojantiems stačiatikiams atsiskirti nuo Maskvos.
„Aš gal tai pavadinčiau ne atsiskyrimu, o tiesiog prisijungimu prie Konstantinopolio patriarchato. Situacija sudėtinga, nes ir pačiame Maskvos patriarchate tarp dvasininkų ir tikinčiųjų yra skirtingų nuomonių. Dalis palaiko vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“, o kiti labai jautriai reaguoja ir jaučia sąžinės konfliktą.
Kiek dabar Lietuvoje ukrainiečių pabėgėlių, kiek baltarusių migrantų. Daug žmonių, kurie nuo to nukentėjo. Kaip jiems jaustis, kai girdi tuos Kirilo pamokslus, kuriuose jis teisina tai, kas vyksta. Žmonėms tai nėra priimtina. Manau, kad anksčiau ar vėliau turėjo atsirasti alternatyva Maskvos patriarchatui“, – vertino dvasininkas.
Savo poziciją G.Sungaila taip pat išdėstė feisbuko žinutėje.
Tikina, kad atleidimų su karu nesieja
Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje vėliau penktadienį nurodė, kad šie sprendimai yra susiję „išskirtinai su vidaus Bažnyčios reikalais“.
„Jokios išorinės aplinkybės priimtiems sprendimams įtakos neturėjo“, – rašoma komentare.
V.Mockus iki šiol ėjo Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kanclerio bei Vilniaus dekano pareigas, taip pat buvo Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros klebonas.
Jis po Rusijos invazijos į Ukrainą, kaip arkivyskupijos atstovas spaudai, ne kartą viešai pareiškė, kad Lietuvos stačiatikiai smerkia Rusijos agresiją bei šios šalies vadovus dėl pradėtų karo veiksmų.
Kaip nurodo Ortodoksų Bažnyčia Lietuvoje, dėl kanclerio statuso paaukštinimo ir vyskupijos bei Vilniaus miesto dekano statuso ir kompetencijų išplėtimo Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus įsakymu šias pareigas pradėjo eiti vikaras Trakų vyskupas Amvrosijus.
„Taip pat, vadovaujantis prieš aštuonerius metus metropolito Inokentijaus priimtu įsakymu, dekanui privaloma eiti klebono pareigas Mergelės Marijos Užmigimo (Dangun Ėmimo) katedroje. Dėl šios priežasties augziliaras Trakų vyskupas Amvrosijus buvo paskirtas šios katedros klebonu“, – rašoma komentare.
„Kiti du kunigai anksčiau buvo pateikę prašymus dėl atleidimo ir paskyrimo į atsargą. Šie kunigų prašymai buvo patenkinti“, – teigiama jame.
V.Dauparas pirmasis iš Lietuvos stačiatikių pasmerkė patriarcho Kirilo žodžius, o dėl jo skleidžiamos „rusiškojo pasaulio“ propagandos jau anksčiau buvo savo iniciatyva atsitraukęs iš aktyvios veiklos Lietuvos vyskupijoje.
Taip pat aktyviai Rusijos agresiją smerkiantis ir patriarchą kritikuojantis G.Sungaila lig šiol tarnavo vikaru Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedroje, buvo stačiatikių leidinio vyr. redaktorius.
