A.Miščenko-Brodskaja socialiniame tinkle „Instagram“ balandžio 22 dieną išplatino emocingą kreipimąsi.
Kitą dieną įrašas šio socialinio kanalo skiltyje „stories“ išnyko, mat jei nebūna specialiai išsaugomas, žiūrovai gali jį matyti tik parą po publikavimo.
Vaizdo įraše matoma, kaip moteris sumuštu veidu ašarodama kreipiasi į žiūrovus rusų kalba.
„Noriu jūsų paklausti, ukrainiečiai, aš graži, tiesa? Noriu tiesiog jūsų paklausti, ką aš jums bloga padariau? Aš, ką aš jums bloga padariau?“, – ašarodama klausia moteris.
Rusijos žiniasklaida netruko imti platinti žinutę, neva J.Brodskio anūkė dėl savo užpuolimo kaltina ukrainiečių pabėgėlius.
A.Miščenko-Brodskaja yra aktorė, šiuo metu ji gyvena Romoje, ji turi Italijos pilietybę.
Pabėgėlių nekaltino
Jau balandžio 24 dieną tame pačiame socialiniame tinkle ji išplatino dar vieną vaizdo įrašą.
Jame moteris tvirtino, kad buvo sukrėsta užpuolimo ir ankstesnį vaizdo įrašą publikavo būdama pernelyg emocionali.
J.Brodskio anūkė atskleidė, kad jau kitą dieną ji sulaukė daugybės „geltonosios spaudos“ atstovų iš Rusijos skambučių.
Atsisakius pateikti komentarą, Rusijos žiniasklaida ėmė dėstyti savo istorijos versiją, kaip tvirtino A.Miščenko-Brodskaja.
„Jie ėmė kurti kažkokias melagienas, kad tai buvo pabėgėliai iš Ukrainos. Tačiau tai nebuvo pabėgėliai iš Ukrainos.
Pas mus čia pakankamai didelė bendruomenė žmonių iš Vakarų Ukrainos.
Aš jiems atleidžiu, dabar įtampa ir agresijos lygis toks, kad gali bet kam stogą nurauti.
Esu gyva ir sveika, nepaisant kelių patinimų ir mėlynių“, – kalbėjo moteris.
Ji pridūrė, kad buvo sumušta ne dėl rusofobijos ir ne dėl to, kad yra „rusakalbė žydė“.
A.Miščenko-Brodskaja taip pat pareiškė, kad nepalaiko „nei Ukrainos, nei Rusijos, o palaiko Italiją, nes yra Italijos pilietė“.
Garsaus kūrėjo anūkė
J.Brodskis buvo poetas ir eseistas, Nobelio premijos laureatas, laikomas svarbiausiu rusų „sidabro amžiaus“ lyrikos laurų paveldėtoju, o kartu – vienu didžiausiu Jungtinių Amerikos Valstijų ir viso pasaulio poetu.
Jauną sovietų poetą J.Brodskį tėvynėje nuolat persekiojo sovietų režimas.
1972-aisiais jam buvo tiesiai pasiūlyta rinktis: emigruoti arba būti uždarytam į kalėjimą ar psichiatrinę ligoninę.
Priverstas apleisti Leningrade savo senus tėvus (jų taip ir nebepamatė gyvų), išsiskirti su žmona ir palikti penkiametį sūnų, J.Brodskis vis dėlto pasirinko emigraciją – kitu atveju žinojo būsiąs sunaikintas.
1972 metais jis išvyko į JAV, o vėliau laimėjo Nobelio literatūros premiją.
Daug kur SSRS J.Brodskis buvo garbinamas – ir Ukrainoje intelektualai medžiodavo jo eilėraščius ir juos skaitydavo per slaptus susitikimus.
Bet simpatija nebuvo abipusė. Per renginį 1992-aisiais, praėjus mažiau nei metams nuo dienos, kai Ukraina tapo nepriklausoma valstybe, J.Brodskis perskaitė naują savo eilėraštį „Už Ukrainos nepriklausomybę“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
