Rajinderis į Vilnių atvyko su žmona tiesiai iš Maskvos. „Dirbau Maskvoje penkerius metus – buvau vienos britų įmonės prezidentas. Aš važinėdavau po buvusias Sovietų Sąjungos šalis. Kai baigėsi mano sutartis, nusprendžiau pradėti verslą Baltijos šalyse. Man ypač patiko Lietuva ir Latvija“, – pasakojo Rajinderis.
Pirmąjį restoraną jis atidarė Vilniuje, vėliau dar šeši restoranai atvėrė duris Latvijoje ir Estijoje.
„Bet dabar aš juos visus pardaviau savo draugams ir kolegoms. Sau pasilikau tik restoraną Vilniuje“, – pasakojo restorano savininkas.
Paklaustas, kodėl pasiliko būtent Vilniuje esantį restoraną, Rajinderis atsakė: „Žmogus visada labiausiai myli savo pirmagimį.“
Restoraną Vilniuje jis atidarė su savo žmona inde. Kaip pasakojo Rajinderis, žmona mirė, palikdama jį ir du jų vaikus. Po trejų metų našlavimo Rajinderis vedė lietuvę gydytoją. Tačiau dabar jie matosi tik 4–5 kartus per metus, mat Rajinderio žmona išvyko dirbti į Dubajų.
Tik mesti visko Vilniuje Rajinderis neketina. Vyrui patinka Lietuva, nes ji yra šiek tiek panaši į Indiją: „Čia, kaip ir Indijoje, gyvena šeimą mylintys žmonės. Jie myli tėvus, senelius, tradicijas.“
Tiesa, kai kurie dalykai, Rajinderio teigimu, visiškai kitokie nei Indijoje. Pavyzdžiui, draugystė: „Lietuviai yra formalūs žmonės. Žmonės tiesiog neužsuka vieni pas kitus ir nepasiūlo kartu pavalgyti. Indijoje leisti laiką kartu yra įprasta, žmonės matosi daugiau, draugystė yra gilesnė. Lietuvoje mes turime kaimynus, bet tik pasisveikiname prasilenkdami. O Indijoje įprasta leisti laiką su kaimynais. Be to, šeimos yra labai didelės. Kai Indijoje rengiame vestuves, į jas atvyksta 2–3 tūkst. žmonių.“
Tačiau vyras pastebi, kad lietuviai keičiasi labai greitai – visi draugiškesni, dažniau šypsosi, dažniau sveikinasi.
Lietuvoje gyvena Rajinderio žmonos broliai, tačiau per 16 metų, kuriuos jis gyvena Lietuvoje, matėsi vos kelis kartus.
Rajinderiui, žinoma, skaudžiau, kad jo šeima yra išsibarsčiusi po visą pasaulį. Abu sūnūs iš pirmosios santuokos jau įsikūrė JAV ir neketina grįžti.
„Keliavimas – mano gyvenimo būdas. Su žmona matomės 4–5 kartus per metus. Mano vyresnėlis yra vedęs, turi dvi mažas dukras. Aš matau juos maždaug 10 dienų per metus. Šeima yra išsibarsčiusi. Bet mano šeima yra ir mano kolegos“, – sakė Rajinderis, nepamiršęs vardu pavadinti ir pagirti kiekvieną bendradarbį.
Maistas restorane – iš Rajinderio daržo
Savarankišką gyvenimą Rajinderis pradėjo tapdamas kariuomenės pilotu būdamas maždaug 22 metų. Vėliau išėjo į pensiją ir nusprendė padirbėti privačiame sektoriuje.
„Sovietų Sąjungai sugriuvus, gavau galimybę dirbti britų bendrovei Maskvoje. Pardavinėjau vyną, spiritą, kvepalus ir kosmetiką. Dirbau su eksportu ir importu. Pagalvojau, kad nėra labai sunku pradėti restoranų verslą“, – pasakojo Rajinderis.
Kai atidarė restoraną Vilniuje, daugiausia lankytojų – iki 85 proc. – būdavo užsieniečiai. Tačiau dabar lietuviai jau priprato prie indiško maisto ir užsieniečiai lankytojai Rajinderio restorane tesudaro keliolika procentų.
Rajinderis ruošia Šiaurės Indijos patiekalus. Daugumą reikalingų produktų randa Lietuvoje, iš Indijos atsiveža tik prieskonius ir ryžius.
Žiemai, kad restorane nepritrūktų kalendros ir mėtų, Rajinderis užšaldo šių augalų, kuriuos augina savo sode.
