Pirmą kartą Lietuvoje Carlosas lankėsi dar tada, kai Lietuva stojosi ant kojų – po Sovietų Sąjungos griūties.
„Lankiausi dar studijuodamas. Vilnius man patiko, bet tada Lietuvoje buvo labai sunkus laikas, parduotuvės buvo tuščios. Lietuva tada man atrodė šalta“, – pasakojo Carlosas.
Muzikantas 1995 metais baigė Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatoriją. Būtent Rusijoje mokytis groti smuiku Carlosas norėjo dar tada, kai tebuvo paauglys.
„Pasaulyje žinoma, kad rusų smuiko mokykla – labai stipri. Aš nuo 14 metų norėjau važiuoti į Rusiją studijuoti. Mano smuiko mokytoja Meksikoje buvo iš Latvijos, ji studijavo Maskvoje. Kadangi jau pradėjau mokytis rusų smuiko meno, norėjau tai tęsti“, – pasakojo Carlosas.
1998 metais jis gavo muzikos menų daktaro laipsnį. Tada grįžo į Meksiką – dirbo smuiko specialybės dėstytoju.
„Aš atvažiavau koncertuoti į muzikos akademiją čia, Vilniuje, 2005 metų sausį. Kai atvažiavau, koncertavau, susipažinu su muzikos pasauliu, su muzikantais čia, Vilniuje. Mane pakvietė dirbti, dėstyti į vieną muzikos mokyklą“, – kalbėjo muzikantas.
Gavęs pasiūlymą, Carlosas grįžto į Meksiką. Apsvarstė savo galimybes ir nusprendė: „Grįžau į Meksiką ir pagalvojau – gerai. Ir atvažiavau.“
Jis laimėjo konkursą dirbti kartu su maestro Gintaru Rinkevičiumi.
„Bet aš turėjau atsisakyti, nes turėjau finansinių sunkumų. Pasirinkau dėstyti smuiką ir ispanų kalbą. Tai man buvo naudingiau“, – pasakojo Carlosas.
 |
| Asm. archyvo nuotr./Carlosas |
Tačiau aistra muzikai ir noras groti niekur nedingo. Kai Carlosas nedėsto ispanų kalbos ar nemoko groti smuiku, jis groja pats.
„Muzika sielai – fortepijono ir smuiko duetas“, – vyras sakė, kad labiausiai mėgsta groti solo arba duetu su fortepijonu.
Pasiilgsta namų
Carlosas, puikiai kalbantis lietuviškai, savo šaknų nepamiršta – Meksikoje likusius tėvus aplanko bent kartą per metus. Be to, puoselėja Meksikos kultūrą Lietuvoje.
2006 metais jis buvo vienas festivalio „Meksikos kultūros dienos Lietuvoje“ organizatorių ir dalyvių.
„Visada yra toks jausmas, kad, kai esu Meksikoje, pasiilgau Lietuvos, o kai esu Lietuvoje – pasiilgau Meksikos“, – sakė muzikantas.
Atostogas Meksikoje jis visada planuoja iš anksto, mat nuvykęs namo netinginiauja – koncertuoja.
Tiesa, Vilnius jau taip pat tapo Carloso namais – su nedidelėmis pertraukomis jis čia gyvena jau aštuonerius metus.
„Kadangi esu menininkas, galiu priprasti ir prisitaikyti. Man Lietuvoje nebuvo sunku priprasti“, – pasakojo smuikininkas.
