Rahmatulah Lietuvoje – jau metus. Kalbėdamas jis vis pabrėžia, kaip jam čia gera gyventi – turi lovą ir gauna maisto, nereikia slapstytis, bijoti dėl savo ar artimųjų gyvybės.
Tiesa, kaip gyvena artimieji, afganas nežino. Visi jam brangūs žmonės taip pat pabėgo iš Afganistano. Rahmatulah žino tik tiek, kad jo tėvai turėtų būti Irane. Daugiau – nieko: „Nepalaikau su jais ryšio, tik žinau, kad jie Irane gyvena. Jau metus nežinau apie juos nieko.“
Dabar vyras – visiškai vienas.
„Ten negalėjome gyventi normaliai“, – pasakojo jis. Apie vargus Afganistane Rahmatulah atvirauti nenorėjo, tik vis tikino, kad gyventi Afganistane – baisu.
Regionas, iš kur kilęs Rahmatulah, kaip jis pats sako, pilnas talibų. Ten gyventi pavojinga. Vyrą Afganistane sužeidė. Kabulo ligoninėje jis išbuvo du mėnesius.
„Kai mane Afganistane sumušė, galvojau, kad jau numiriau, netekau sąmonės. Pasirodo, du mėnesius gulėjau Kabulo ligoninėje“, – pasakojo vyras.
Kodėl taip nutiko, jis negalėjo pasakyti.
„Aš nežinau, kodėl mane sumušė, ko iš manęs norėjo. Gal todėl, kad Talibanas nemėgsta valdžios ir skriaudžia visus, kurie su jais nesusideda“, – pasakojo Rahmatulahas.
Noriu būti ten, kur žmonės padėtų žmonėms, kur žmonės mylėtų žmones, – sakė afganas.
Jis rodo į krūtinę ir tikina, kad jo kūne – šeši lūžiai, dar ir dabar neleidžiantys jam savęs pavadinti sveiku žmogumi.
Kol vyras gulėjo ligoninėje, jo artimieji ir paliko Afganistaną.
„Kiekvieno savi interestai – visi išvažiavome. Norėjau važiuoti kartu su savo tėvais, bet neturėjau tokios galimybės. Kiekvienas bėgo, kur ir kaip galėjo. Mano artimieji visi išsilakstė. Nė vienas jų neliko Afganistane. Visi kažkur išvažiavo – į Iraną arba Pakistaną. Nes Afganistane kiekvieną dieną miršta žmonės“, – pasakojo afganistanietis
Rukloje gyventi jam patinka. Rahmatulah supa geri žmonės, čia jis turi ir darbą – gamina valgyti. Daugiausia kitiems likimo broliams jis ruošia afganistanietišką maistą.
„Mums buvo visiškai nesvarbu, kur važiuoti. Svarbu, kad būtų gerų žmonių. Noriu būti ten, kur žmonės padėtų žmonėms, kur žmonės mylėtų žmones. Taip ir patekau čia. Esu labai patenkintas. Esame laimingi, patenkinti. Turime mokyklą, ligoninę. Įsitaisiau čia gyventi“, – pasakojo vyras.