Visų pirma siekiama išmokti lietuvių kalbos
Didžioji dalis projektų, finansuotų EIF 2012 m. programos lėšomis, buvo skirti teikti įvairias konsultacijas ir mokymus užsieniečiams iš trečiųjų šalių.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija vykdė projektą „Klaipėdos migrantų centras“, kurio dėka imigrantams iš trečiųjų šalių buvo teikiamos būtiniausios edukacinės bei konsultacinės paslaugos.
Ieškantiems darbo pagal profesiją, valstybinės kalbos žinios – kertinė įsidarbinimo sąlyga
Ieškantiems darbo pagal profesiją, valstybinės kalbos žinios – kertinė įsidarbinimo sąlyga. „Ne vienerius metus organizuojame lietuvių kalbos mokymus anglų – rusų kalbomis.
Jaučiame didelį šių paslaugų poreikį: imigrantai, norintys dirbti kvalifikuotą darbą, siekia kuo greičiau pagerinti lietuvių kalbos įgūdžius“ - pasakoja Klaipėdos migrantų centro administratorė Marina Popova.
Imigrantams, atvykusiems santuokos ar verslo pagrindais, yra būtinos nemokamos teisininko paslaugos. „Opiausi yra finansiniai klausimai. Atvykstantys į Lietuvą turi pagrįsti, jog pragyvenimui turi mažiausiai 1000 litų per mėnesį.
Tačiau jei žmogus neįgalus ar gauna senatvės pensiją iš savo gimtosios šalies, dažnai tokios sumos neturi (skiriasi šalių pragyvenimo lygiai, socialinės rūpybos sistemos), ir visiems šiems klausimams spręsti reikia teisės specialisto pagalbos“, - teigia M. Popova.
Svarbu paminėti, jog imigrantams taip pat buvo teikiamos socialinio darbuotojo, darbo konsultanto, verslo steigimo konsultanto ir kitos paslaugos.
Tolerantiško Jaunimo Asociacijos ir jos partnerio vykdyto tęstinio projekto „Konsultavimo ir informavimo centras PLIUS“ rėmuose buvo įkurtas centras trečiųjų šalių piliečiams, kuriame buvo organizuojami lietuvių kalbos kursai bei teikiamos įvairių sričių specialistų konsultacijos.
„Nuo 2013 m. liepos 1 d. centro paslaugomis pasinaudojo apie 180 žmonių. Daugiausiai į centrą užsukdavo Ukrainos, Rusijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Pakistano, Indijos, Egipto, Nigerijos, Maroko ir kitų įvairiausių šalių piliečiai, - įspūdžiais dalijasi projekto vadovė Inga Žilinskaitė. – „Labai džiugu, kai pasinaudodami centre gauta informacija ir kursais, trečių šalių piliečiai patys susiranda darbą arba įsteigia savo nuosavą verslą.
Neseniai savo verslą Vilniuje įsteigęs iranietis teigia, jog jam labai padėjo lietuvių kalbos kursai ir verslo steigimo konsultacijos“.
Verslo specialisto, psichologo ir teisininko konsultacijos buvo teikiamos Vilniuje ir Šiauliuose įsteigtuose trečiųjų šalių piliečių informavimo centruose.
Svarbu, kad imigrantai ne tik ieškotųsi darbo, bet ir kad imtųsi verslo patys
„Svarbu, kad imigrantai ne tik ieškotųsi darbo, bet ir kad imtųsi verslo patys“, – pastebi VšĮ Šiaulių verslo inkubatoriaus direktorius, projekto „Trečiųjų šalių piliečių integracijos ir verslumo ugdymo centras“ vadovas Alius Valys.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas įgyvendinto projekto „Mokymo centras „Svetinga Lietuva“ naujai atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams“ metu užsieniečiai buvo mokomi lietuvių kalbos, pristatoma Lietuvos kultūra, daug dėmesio buvo skiriama mokymams apie Lietuvos istoriją ir politiką.
„Siekėme projekto dalyvius supažindinti su mūsų socio-kultūrine sistema, esamomis normomis ir vertybėmis. Jiems įdomu, kaip veikia mūsų demokratinė sistema, – pasakoja projekto vadovė L.Panavė.
Lietuvių kalbos pamokos – auditorijoje ir už jos ribų
Lietuvių kalbos mokymai trečiųjų šalių piliečiams buvo vykdomi ne tik konsultavimo centruose, tačiau ir neformalioje aplinkoje.
Lietuvos konfliktų prevencijos asociacija vykdė projektą „Neformalus švietimas į pagalbą trečiųjų šalių vaikams ir jaunimui“, kurio dalyviais buvo Vilniaus lietuvių namuose besimokantys moksleiviai iš Baltarusijos, Gruzijos, Rusijos, Moldovos, Ukrainos, Kazachstano ir kitų trečiųjų šalių.
Projekto metu vaikams ir jaunimui buvo organizuojami lietuvių kalbos, pilietinio orientavimo mokymai ir sociokultūrinės išvykos po Lietuvą.
„Lietuvių kalbos mokymai vyko ne tik auditorijoje, bet ir už auditorijos ribų. Taikėme gyvosios lietuvių kalbos mokymosi metodą: vaikai ėjo į polikliniką, vaistinę, stotį, kavinę ir toje aplinkoje mėgino bendrauti, klausti, kaip įsigyti bilietą stotyje ir t.t.“, – įspūdžiais dalijasi projekto vadovė Julijana Kolodinskaja.
VŠĮ „Soros International House“, įgyvendindama projektą „Trečiųjų šalių piliečių lietuvių kalbos ir pilietinio orientavimos(si) mokymai, taikant gyvenimiškų situacijų simuliavimo metodus“, lietuvių kalbos auditorinius kursus taip pat derino su neformalioje aplinkoje vykdomu kalbinių įgūdžių tobulinimu.
Gyvenimo simuliacijų metodika, projekto vadovės Daivos Malinauskienės teigimu, yra seniai išmėginta kalbos mokymosi praktika. Realaus gyvenimo elementais pagrįstas mokymo kursas padeda įsijausti į kasdienes situacijas ir jose laisvai komunikuoti.
Tarpkultūriniuose mokymuose noriai dalyvauja policininkai
Siekiant pagerinti visuomenės požiūrį į mūsų šalį atvykusių užsieniečių atžvilgiu, EIF 2012 m. programos lėšomis finansuoti projektai, skirti ugdyti visuomenės toleranciją, mokyti tarpkultūrinės kompetencijos.
Vienas iš Labdaros ir paramos fondo „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“ kartu su Tarptautiniu universitetu LCC vykdyto projekto „Tarpkultūrinė savanorystė trečiųjų šalių piliečių integracijai“ siekių – informuoti visuomenę apie etninius skirtumus, mažinti diskriminacijos lygį. Šiam tikslui buvo sukurti 3 video-filmukai, kuriuos galima pažiūrėti internete (youtube).
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras kartu su Policijos departamentu vykdė projektą „Inovatyvus policijos sistemos darbuotojų kultūrinės kompetencijos tobulinimas“, kurio metu policijos pareigūnams sukurtas nuotolinio mokymo modelis ir suorganizuoti mokymai visose Lietuvos apskrityse.
„Projekte panoro dalyvauti daugiau nei 200 policininkų. Tokio susidomėjimo ir aktyvumo nesitikėjome“, –džiaugiasi projekto vadovė Eglė Mačilytė.
Nuotolinio mokymosi modelį sudaro kultūrų pristatymas ir teisinė dalis, kurioje apžvelgiami teisiniai aktai, susiję su užsieniečių padėtimi Lietuvoje ir Europoje, atitinkamos bylos, nagrinėtos teismuose.
Žvelgiant į dabartines imigracijos tendencijas, galima teigti, jog užsieniečių vis daugės. Į Lietuvą imigruojant vis didesniam skaičiui piliečių iš įvairių pasaulio šalių, būtina užtikrinti jų bei vietos bendruomenės saugumą
„Žvelgiant į dabartines imigracijos tendencijas, galima teigti, jog užsieniečių vis daugės. Į Lietuvą imigruojant vis didesniam skaičiui piliečių iš įvairių pasaulio šalių, būtina užtikrinti jų bei vietos bendruomenės saugumą.
Dėl tos priežasties policijos sistemos darbuotojai, į kuriuos kreipiasi užsieniečiai, turi būti kompetentingi suprasti ir įvertinti problemą“, – pastebi projekto vadovė.
Pasak E.Mačilytės, vienas esminių projekto tikslų – inicijuoti dialogą, gerinti supratimą tarp policijos darbuotojų ir žmonių, atvykusių į Lietuvą iš šalių, kuriose yra kitokia kultūra, tikėjimas, saviti papročiai.
Integracijos lygio vertinimas ir išvados
EIF 2012 m. programos lėšomis buvo finansuojamas tyrimas, skirtas užsieniečių integracijos rodiklių nustatymui.
Lietuvos socialinių tyrimų institutas įgyvendino projektą „Trečiųjų šalių piliečių integracijos trajektorijos ir vertinimo mechanizmai“, kuriuo buvo siekiama įvertinti trečiųjų šalių piliečių padėtį Lietuvoje ir sukurti trečiųjų šalių piliečių integracijos vertinimo rodiklių sistemą.
„Vykdėme empirinį tyrimą, mėginome išsiaiškinti, kodėl piliečiai iš trečiųjų šalių emigravo, ir kodėl būtent Lietuva buvo pasirinkta kaip tikslo šalis. Taip pat tyrėme, kokios yra pagrindinės integracijos sritys ir barjerai, kiek jie yra susiję su teisiniu statusu“, – pasakoja projekto vadovė Vija Platačiūtė.
Vadovės teigimu, buvo pastebėta, jog skirtingais pagrindais atvykę asmenys susiduria su skirtingomis problemomis.
„Šeimas su Lietuvos piliečiais sukūrę užsieniečiai retai turi sunkumų dėl būsto ir informacijos. Jie paprastai patenka į socialinį ratą, kuris aprūpina juos šiais dalykais.
Studentus aprūpina universitetai, kurie jiems sukuria ir tam tikrą institucinį tinklą, įtraukia į studentiškas veiklas.
Tačiau verslo pagrindu atvykę piliečiai iš trečiųjų šalių yra priversti naudotis formalia institucine sistema, įmonių paslaugomis. Jų integracija yra sudėtingesnė“, – pastebi projekto vadovė.
V.Platačiūtės teigimu, tyrimas parodė, jog būtiniausių paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos (kalbos mokymas, informacijos teikimas, konsultacijos), pirminiame etape pakanka, bet tolimesnei ir gilesnei integracijai yra būtina ilgalaikė integracijos politikos koncepcija ir imigrantų atstovavimo mechanizmo sukūrimas.
EIF 2012 metų programos įgyvendinimą Lietuvoje užtikrino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. EIF programa prisidėjo prie strateginio ministerijos tikslo – socialiai pažeidžiamų gyventojų socialinės integracijos užtikrinimo.
Projektų finansavimui skirta 3,66 mln. litų: 75 proc. – iš Europos Sąjungos, 25 proc. – iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Projektai buvo įgyvendinami 2013 m. gegužės–2014 m. birželio mėn.
