Lietuvos gyventojai imigrantus vertina atsargiai, tačiau neigiamos asmeninės patirties neturi

Lietuviai, kuriems klijuojama emigrantų tautos etiketė, į imigrantus patys žiūri atsargiai. Bijo, kad pastarieji atims jų darbo vietas, apvogs, kitaip nuskriaus. Tačiau daugeliu atveju tokia nuomonė yra grindžiama ne asmenine patirtimi, o žiniasklaidoje pasirodančia informacija. Tuo metu Lietuvoje jau sėkmingai, nieko neskriausdami, gyvena kitų šalių piliečiai. Vieni jų jau įleido šaknis Lietuvoje, kiti dar tik mokosi savarankiškai gyventi toli nuo gimtų namų.
Mišri šeima
Mišri šeima / 123RF nuotr.

15min.lt ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu vykdė projektą „Užsienietis.lt“. Projekto tikslas – supažindinti skaitytojus su Lietuvoje gyvenančiais kitataučiais, papasakoti apie jų prisitaikymą čia, įgyvendintas ar dar tik brandinamas idėjas.

Lietuvoje gajus stereotipas, kad imigrantai čia atvažiavo atimti lietuvių darbo vietų arba misti valstybės pašalpomis. Tačiau dauguma Lietuvoje gyvenančių imigrantų darbo vietas susikuria  patys, studijuoja už savo lėšas arba čia atsidūrė tiesiog bėgdami nuo nepakeliamų gyvenimo sąlygų savo tėvynėje.

Kai kurie jų į Lietuvą atvyko dar visai neseniai. Pavyzdžiui, afganas Rahmatulah Lietuvoje gyvena maždaug metus. Kol kas jis glaudžiasi Ruklos pabėgėlių centre. Tačiau rankų sudėjęs nesėdi – gamina likimo broliams valgyti ir tikina, kad Lietuvoje gyventi jam gera, nes čia tiesiog žmonės gerbia vieni kitus.

Pamažu savarankišką gyvenimą pradeda ir Haregwoyin. Ji savo antrą sūnų pagimdė Lietuvoje, pagaliau pas ją atvyko ir vyras. Moteris tikisi čia gauti slaugės darbą ir atsivežti į Lietuvą savo pirmagimį, kuris dabar gyvena Sudane su  Haregwoyin mama.

Haregwoyin
Haregwoyin

Kai kurie užsieniečiai Lietuvoje šaknis jau įleidę giliai. Pavyzdžiui, restorano „Tres mexicanos“ savininkas Jose Lietuvoje gyvena jau aštuonerius metus. Jis pažįsta kone kiekvieną savo klientą, pažįsta lietuvių skonį, prisitaiko prie poreikių.

„Sues Indian Raja“ restorano Vilniuje savininkas indas Rajinderis  čia gyvena jau 16 metų. Jis turėjo restoranų ir Latvijoje bei Estijoje, bet liko ištikimas Lietuvai – pasiliko tik restoraną Vilniuje. Čia sutiko žmoną lietuvę, kuri išvyko dirbti į Dubajų, tačiau Rajinderis nusprendė likti Lietuvoje, net jeigu jam tai ir reiškia pasimatymą su žmona 4-5 kartus per metus.

Rajinderis
Rajinderis

Nė vienas „Užsienietislt“ projekte kalbintas žmogus neigiamai apie Lietuvą neatsiliepė – jei ne išpažino meilę Lietuvai, tai bent jau tikino, kad apie rasizmą skaito tik laikraščiuose ir su piktais lietuviais nesusiduria.

Tuo metu lietuviai į imigrantus žiūri atsargiai. Tą rodo ne tik komentarai po rubrikos straipsniais, bet ir 2010 metais atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus“, kurį Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro ir Europos migracijos tinklo Lietuvos nacionalinio informacijos centro užsakymu atliko „Vilmorus“.

Prastą nuomonę apie imigrantus žmonės susidaro dažniausiai ne remdamiesi asmenine patirtimi, bet žiniasklaidoje pateikiama informacija.

Tyrimo duomenimis, lietuviai imigrantų atžvilgiu yra nusiteikę nepalankiai. Tiesa, skiriasi požiūris į imigrantus iš Europos Sąjungos valstybių ir atvykėlius iš trečiųjų šalių.

Maždaug 55 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina darbo migrantus iš ES narių. Tuo metu atvykėlius iš kitų valstybių teigiamai vertina tik maždaug 22 proc. gyventojų.

Tyrime dalyvavusio sociologo dr. Vlado Gaidžio teigimu, tokią nuomonę apie imigrantus žmonės susidaro dažniausiai ne remdamiesi asmenine patirtimi, bet žiniasklaidoje pateikiama informacija.

„O žiniasklaida, kaip taisyklė, įdomesnius dalykus rašo. Jeigu parašysi, kad Seimo narys pririnko pilną krepšį baravykų, tai niekas neskaitys, bet jeigu jis neblaivus kažkur buvo, tai jau šventė, triumfas. Tai taip ir su imigrantais. Tai būna skaudesnės istorijos, galbūt susijusios su nusikaltimais“, – sakė V.Gaidys.

Tyrimo duomenimis, labiausiai bijoma imigrantų iš Azijos, Afrikos. Daugiausia neigiamai imigrantus vertina pensininkai, tarnautojai, darbininkai, žmonės, gyvenantys kaimuose.

Vladas Gaidys
Vladas Gaidys

„Jaunoji karta yra žymiai tolerantiškesnė įvairiausių klausimų atžvilgiu, gal dėl to, kad jauni žmonės yra laimingesni. Kuo jis laimingesnis, tuo jis labiau linkęs kitiems padėti“, – sakė V.Gaidys.

Pasak jo, lietuviams trūksta užuojautos. Nors pati tauta yra migruojanti, į imigrantus vis dar žiūri atsargiai.

„Tuo metu, pavyzdžiui, airiai labai nori padėti kitiems. Jie užjaučia imigrantus dėl to, kad šita tauta labai daug prisikentėjo. Ten yra labdaros kultas. Tų monetų rinkikai visur šmirinėja ir žmonės labai noriai aukoja ir supranta, kad kitam sunku yra“, – sakė sociologas.

Problemos dar nėra

Pasak V.Gaidžio, imigrantų problema Lietuvoje kol kas nėra labai aktuali.

„Manau, kad objektyviai šiai dienai Lietuvoje tai ši problema yra priešaušryje. Apie tai galvojama, matoma per televiziją, kaip atrodo Paryžiaus ar Londono priemiesčiai, ten vyksta neramumai. (…) Lietuvoje dar yra didelė dalis žmonių, kurie, pavyzdžiui, gyvena rajonuose ir nėra matę juodaodžio. Per televiziją matė krepšininką, bet kad išeitų ir gatvėje pamatytų arba alų geriantį kavinėje, tai turbūt didelė dalis žmonių nėra matę ir sprendžia pagal žiniasklaidą“, – sakė V.Gaidys.

Robertas Dargis
Robertas Dargis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio teigimu, Lietuvoje, ar nori to tauta, ar ne, imigrantų pamažu vis daugės.

„Neišvengiamai turėsime galvoti, ką daryti. Nes mūsų neigiamas demografinis rodiklis paveiks ir ekonomikos vystymąsi.  Kvalifikuoto darbo terpėje mes turime daugiau pasiūlos nei paklausos. Kitaip tariant, yra neužimtų darbo vietų. Ypatingai regionuose. Tai yra tema, apie kurią reikės diskutuoti ir kur Lietuvos tikrai laukia pokyčiai. Norime ar nenorime, taip atsitiks“ – sakė R.Dargis.

logotipas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis