„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Konkursas! Lietuvos uzbekas: sklidinas puodelis arbatos – nepagarba svečiui

Šalis Centrinėje Azijoje, regis, itin toli nuo Lietuvos, tačiau lietuviai yra girdėję apie uzbekus, o ypač apie garsųjį uzbekišką plovą ar šašlykus. Tauta, išplitusi Afganistane, Turkijoje, net ir Kinijoje, rečiau sutinkama Europoje, didžiuojasi savo patiekalais, kuriuos pamėgo ir lietuviai.
Bahtijoras svečius vaišina arbata.
Bahtijoras svečius vaišina arbata. / Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Vilniuje įsikūręs uzbekų virtuvės restoranas „Čaichana“, kuriame darbuojasi Uzbekistano sostinėje Taškente pripažinimą pelnęs virėjas meistras, 46-erių Bahtijoras, kviečia savo lankytojus ne tik paragauti tradicinių uzbekiškų patiekalų, bet ir susipažinti su uzbekų kultūra. Joje svarbią vietą užima tradicinė virtuvė, neatsiejama nuo maisto patiekimo ceremonijos.

Pokalbį pradėjome nuo arbatos gėrimo. Bahtijoras įspėjo, kad jokie reikalai jo gimtinėje nepradedami nepavaišinus svečio arbata ir tuoj pat ją įpylęs į puodelį paduoda man į rankas. Arbatos gėrimo tradicijos uzbekų tautoje užima labai svarbią vietą: arbata užpilama tris kartus, būtinai paduodama svečiui į rankas, o į puodelį, skirtingai nei Lietuvoje, pilamas tik vienas gurkšnis arbatos. Esą pagal uzbekų tradicijas sklidinas puodelis arbatos reiškia nepagarbą svečiui.

Jūsų gamta labai graži, ypač ežerai, bet orai sunkiai nuspėjami – ryte lyja, o po pietų kaitra, – juokėsi Bahtijoras.

Į Lietuvą virėjas atvažiavo daugiau nei prieš metus. Pasak Bahtijoro, jam labai smagu, kad gali čia dirbti mėgstamą darbą ir pristatyti savo kultūrą lietuviams. Lietuvoje jį itin žavi gamta – ežerai ir miškai, o lietuviai esą visiškai neužgaulūs, anaiptol – draugiški ir nuoširdūs.

„Jūsų gamta labai graži, ypač ežerai, bet orai sunkiai nuspėjami – ryte lyja, o po pietų kaitra“, – stebėdamasis Lietuvos orais juokėsi Bahtijoras.

Du sūnus auginantis vyras prisipažįsta, kad stengiasi juos išmokyti tradicinio uzbekų patiekalo – plovo, gamybos subtilybių, mat šis gaminamas, kai vyrai susirenka pokalbio į arbatos namus „Čaichana“. Moterys čia neįleidžiamos, tad vyrai maistą gamina patys. Kartu geria arbatą, kalbasi.

Arbatos gėrimo ceremonija itin savita – vyrai nusiavę batus ir sukryžiavę kojas susėda ant kilimo, o arbatinuką pastato ant itin mažo staliuko „Hontakta“. Pokalbis dažniausiai tęsiasi iki pasišutins uzbekiškas plovas – tris keturias valandas.

„Skirtingai nei lietuviai, uzbekai retai vartoja alkoholį, – atsakydamas į klausimą, ar tokio pokalbio metu uzbekai vartoja alkoholį, pasakojo Lietuvoje gyvenantis uzbekas iš Taškento. – Mat dauguma uzbekų – musulmonai, o jiems alkoholio vartoti nedera.“

V.Valentinavičiaus nuotr./Bahtijoras Vilniuje gamina uzbekiakus patiekalus.
V.Valentinavičiaus nuotr./Bahtijoras Vilniuje gamina uzbekiškus patiekalus.

Nors Vilniuje ir nėra mečečių, Bahtijoras teigia, kad jaučiasi gerai, esą Alachas jo širdyje, ir suskuba pabrėžti, jog nei dienos nepraleidžia be maldos.

„Kai atidengiu plovo kupiną indą, visada pasimeldžiu, kad jį valgančius lydėtų sėkmė, valgis būtų gardus“, – pasakojo uzbekiškų patiekalų meistras.

Bahtijoras teigia daug girdėjęs apie lietuviškus patiekalus, ypač cepelinus, tačiau jų neragavęs. Tiesa, prisimena šaltibaršius, kuriuos pamėgo ir karštą dieną esą kiekvienam uzbekui rekomenduotų.

Lietuvoje uzbekiškos virtuvės restorane dirbantis vyras savo patiekalus noriai pristato lietuviams, kurie itin dažnai kviečia virtuvės šefą į restorano salę padėkoti ar paklausti patiekalo recepto.

Virėjas nusijuokia, kai paklausiu itin populiaraus plovo, kuriuo esu vaišinamas, recepto. Esą ryžiai, mėsa, morkos, aliejus ir prieskoniai nėra pats svarbiausias dalykas, anot jo, svarbiausia – plovo gamybos procesas. Ir išduoda, kad plovas pirmiausiai troškinamas ant didelės ugnies, vėliau ji nuosekliai mažinama, galiausiai plovas paliekamas šutintis keletą valandų. Ir primena, kad kiekvienas gaminantis plovą visą dėmesį turėtų sutelkti į ryžius, jie esą yra svarbiausia plovo sudėtinė dalis.

Bahtijoras skuba namo į Uzbekiją, aplankyti savo šeimos, kuri liko toli nuo Lietuvos, bet po dviejų savaičių grįžęs į Vilnių ir vėl džiugins lietuvius uzbekiškais patiekalais. Vyras tikisi Lietuvą parodyti savo sūnums ir žmonai, kadangi jie itin domisi šalimi, iš kurios Bahtijoras nuolatos parveža lauktuvių – mėlynių, aviečių ir grybų. „Viskas iš Lietuvos miško“, – juokiasi uzbekas.

Žinai užsieniečio, atvykusio gyventi į Lietuvą, sėkmės istoriją? Dalyvauk konkurse, papasakok, kaip jis/ji čia atvyko, ką šiuo metu veikia, kaip jam sekasi, kokie jo ateities planai. Taip pat nepamiršk pridėti nuotraukose užfiksuotų gražiausių herojaus akimirkų ar nuotykių atvykus ar jau gyvenant Lietuvoje. Siųsk visą tai v.grigaliunaite@15min.lt ir laimėk prizus!

 

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“