Lietuvą Charlesas pasirinko ilgai nedvejojęs – būtent čia studijuoti jam pasiūlė geras draugas.
„Čia atvykti man padėjo draugas. Labai džiaugiuosi savo pasirinkimu. Mane, juodaodį, išvydę žmonės kartais elgiasi juokingai. Bet lietuviai yra draugiški ir šilti žmonės“, – pasakojo Charlesas.
Svarbiausia – studijos
Charlesas daug kalba apie savo mokslus Aleksandro Stulginskio universitete, kur studijuoja kaimo verslo vadybą.
„Kaimo verslas yra bet kurios geros visuomenės ir valstybės pagrindas. Aš mokausi tirti, vertinti kaimiškųjų vietovių išteklius. Aiškinuosi, kaip valdyti privačias ir valstybines kaimiškųjų vietovių įmones“, – pasakojo Charlesas.
Vaikinas mokosi labai stropiai – tiki, kad sunkus darbas suteiks kaimo verslo valdymui reikalingų žinių.
„Taip pat galėsiu analizuoti ir įvertinti verslo plėtrą, ieškoti kelių, kaip įgyvendinti vieną ar kitą idėją. Studijų programa yra sudaryta taip, kad studentas suprastų, kokie dalykai yra svarbiausi ekonomikos funkcionavimui“, – pasakojo vaikinas.
Kol kas Charlesas planuoja Lietuvoje pasilikti tik tol, kol studijuos.
„Bet niekada negali žinoti. Tai, ar pasiliksiu čia po studijų, ar grįšiu namo, priklausys nuo daugelio dalykų“, – sakė atvykėlis.
Visur gerai, bet namuose...
„Labai labai ilgiuosi savo namų, šeimos, draugų“, – apie gimtąją Nigeriją vaikinas pasakojo nedaug, bet viskas, ką pasakė, buvo šilti žodžiai.
Nigerija – daugiausia gyventojų turinti Afrikos valstybė (130 mln. žmonių). Todėl Lietuva, turinti vos tris milijonus gyventojų, vaikinui atrodo itin maža. Be to, priešingai nei Lietuvoje, jo gimtojoje šalyje gyvena labai daug tautų, kalbų ten – per 500.
Tačiau sunkiausia Charlesui buvo prisitaikyti prie Lietuvos klimato.
„Nigerijoje saulė šviečia kas rytą. Ji suteikia džiaugsmo, vilties. Kiekviena diena prasideda unikaliai. Lietuvoje saulės mažai. Be to, man visą laiką čia šalta“, – sakė Charlesas.
Sušilti padeda cepelinai – mėgstamiausias vaikino lietuviškas patiekalas. Tiesa, nedaug jis jų ir tėra ragavęs – vis dar mėgaujasi savo nacionaline virtuve.
„Mūsų virtuvės labai skiriasi – kitaip gaminame, kitaip netgi valgome“, – pasakojo Charlesas.
„Daugiausia gaminama iš grūdų, naudojamas krakmolas. Nigerijoje gyvena daugiau kaip 250 etninių grupių, todėl regionai labai skiriasi. Musulmonų šeima kiaulienos niekada nesigamina, tuo metu ant krikščionių stalo tai – dažnas patiekalas“, – kalbėjo vaikinas.
Populiarūs Nigerijos patiekalai gaminami iš Jollof ryžių, pupų pudingo. Sorgai ir ryžiai yra populiarūs grūdai, tarp dažniausiai vartojamų daržovių – pomidorai, pipirai, svogūnai, pupos.
„Labai ilgiuosi tokio maisto. Lietuvoje ne kiekvienam patiekalui galiu rasti tinkamą sudėtinę dalį“, – apgailestavo Charlesas.
Draugiški lietuviai
„Su manimi lietuviai visada elgėsi gerai nepaisant mano odos spalvos. Nesunkiai susiradau gyvenamąją vietą, įdomiai gyvenu ir nemanau, kad turėsiu kažkokių problemų“, – į klausimą, ar netenka susidurti su diskriminacija, atsakė Charlesas.
Tiesa, jo draugai užsieniečiai yra nukentėję – vienas draugas buvo sumuštas sostinės Stoties rajone, kitų dviejų drabužius suplėšė lietuviai viename Vilniaus prekybos centre.
„Tie, kurie taip pasielgė, tik parodė savo nebrandą“, – sakė vaikinas.
Lietuviai nėra pratę prie juodaodžių. Dažnai nustemba, tačiau tikrai nepuola muštis – pažįstu daug draugiškų lietuvių, – pasakojo Charlesas.
Prieš sutikdamas įvardyti priežastis, kodėl jo draugai buvo sumušti, Charlesas pabrėžė, kad jis gali įvertinti tik minėtus du atvejus, todėl daryti išvadas apie lietuvius, jų kultūrą vien iš to negalima. Tai tėra asmeninė Charleso patirtis.
„Draugus užpuolė dėl jų odos spalvos. Atrodo, lyg vietiniai užsieniečius vertintų lyg tinginius, valkatas. Tai yra globalus fenomenas, dėl kurio kartais prieš užsieniečius įvairiose šalyse vietiniai gyventojai panaudoja smurtą“, – sakė vaikinas.
Pasak jo, panašios atakos galėjo būti įvykdytos prieš bet ką – Lietuvoje užsieniečių yra iš tiesų nemažai.
„Lietuviai nėra pratę prie juodaodžių. Dažnai nustemba, tačiau tikrai nepuola muštis – pažįstu daug draugiškų lietuvių“, – pasakojo Charlesas.
Lietuva, palyginti su Nigerija, jam yra saugus kampelis. Trijose Nigerijos valstijose vyksta karinės operacijos. Šalyje didelė terorizmo grėsmė, be to, dažnai grobiami žmonės. Pietų Nigerijoje klesti nusikalstamumas. Įvairios valstybės į Nigeriją keliauti susiruošusiems piliečiams pateikia rekomendacijas, į kurias valstijas galima važiuoti, o nuo kurių reikėtų laikytis atokiau.
Todėl Charlesas Lietuvoje jaučiasi saugus ir džiaugiasi kiekviena minute, kol čia gyvena.
