Lietuvoje prieglobsčio prašantys piliečiai iš trečiųjų šalių – Afganistano, Eritrėjos, Ukrainos, Uzbekistano ir Baltarusijos – savo valstybę paliko dėl politinių ar religinių persekiojimų, karo.
Europos pabėgėlių fondo tikslas – suteikti žmonėms teisę rinktis saugų gyvenimą, galimybę ieškoti prieglobsčio, integruotis į naują visuomenę, tapti jos dalimi
„Europos pabėgėlių fondo tikslas – suteikti žmonėms teisę rinktis saugų gyvenimą, galimybę ieškoti prieglobsčio, integruotis į naują visuomenę, tapti jos dalimi“, – teigia Vilniaus arkivyskupijos Carito įgyvendinto projekto „Prieglobsčio priėmimo sistemos ir apgyvendinimo sąlygų gerinimas“ vadovė Ilma Skuodienė.
Projekto vadovės teigimu, į pasienio postą atvykusiems pabėgėliams jau per pirmąsias valandas suteikiama pagalba: „Kol per 48 valandas Migracijos departamentas išnagrinėja pabėgėlių prašymą ir priima atitinkamą sprendimą, jiems suteikiamas minimalus maisto paketas, būtinosios higienos priemonės.“
Po dviejų parų asmenys, kuriems patvirtinama tolimesnė procedūra, yra apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Čia jiems teikiama būtinoji medicininė pagalba, medikamentai, humanitarinė pagalba, rankšluosčiai, patalynė.
Tačiau į svetimą šalį be artimųjų atvykusiems asmenims svarbu suteikti ne tik gyvenamąsias sąlygas, bet ir padėti sukurti saugią socialinę aplinką.
Pabradėje įkurtame Dienos centre „Kultūrų įkalnė“ prieglobsčio prašytojams organizuojamas užimtumas: mokoma lietuvių kalbos pradmenų, vykdomi muzikos terapijos užsiėmimai, teikiamos individualios psichologo ir teisininko konsultacijos, daug dėmesio skiriama moterų užimtumo skatinimui.
„Atvykėlių socialinės ir profesinės patirtys labai skirtingos. 30 proc. žmonių neraštingi, – pastebi I. Skuodienė. – Kai kurie atvykę prieglobsčio prašytis žmonės nemoka nei anglų, nei rusų kalbos, todėl lietuvių kalbos pradmenų suteikimas – vienas svarbiausių šio centro tikslų.“
Projekto lėšomis taip pat organizuojami susitikimai su vietos bendruomene, vyksta sporto žaidimai, etnokultūriniai renginiai, švenčiamos valstybinės ir religinės šventės.
Didesnių galimybių suteikimas pralaužia ledus
Viena svarbiausių integracijos sąlygų – galimybė susirasti darbą Lietuvoje
Viena svarbiausių integracijos sąlygų – galimybė susirasti darbą Lietuvoje. Norint šį tikslą pasiekti būtina įgyti profesinę kvalifikaciją ir sociokultūrines kompetencijas, reikalingas darbo rinkoje.
Projekto „Pabėgėliai darbo rinkoje – pirmieji žingsniai“ vadovė Kristina Petronienė teigė, jog šis Pabėgėlių priėmimo centro vykdytas projektas buvo tikslingai orientuotas į profesinius mokymus.
„Keturi asmenys įgijo suvirintojo elektra kvalifikaciją, trys – elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotojo kvalifikaciją, ukrainietė baigė apskaitininko mokymus, sirė Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centre mokėsi dekoratyvinės kosmetikos ir įgijo visažistės kvalifikaciją, Jonavos politechnikos mokykloje du centro gyventojai sėmėsi dažytojo pirminių žinių ir įgūdžių“, – teigia projekto vadovė K. Petronienė.
Šio projekto vadovės pastebėjimu, kvalifikaciniuose mokymuose dalyvavę asmenys susilaukė didelių pagyrimų iš mokytojų, kai kurie baigė mokslus aukštais balais.
Be to, užsieniečiams buvo suorganizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų mokymai savivaldybėse, darbo teisės mokymai bei mokymai, kaip prisistatyti darbdaviui ir pasiruošti pokalbiui su juo.
K. Petronienės teigimu, projektas buvo naudingas abiem dalyvaujančioms pusėms: „Konstitucijos pagrindų mokymus suteikęs Jonavos suaugusiųjų švietimo centro direktorius buvo labai patenkintas, nes, anot jo, ne tik jis projekto dalyviams suteikė žinių, bet ir jie jam davė daug naudingos informacijos apie savo valstybių istoriją, geografiją, politiką.“
To paties centro vykdytame kitame projekte „PGU kompetencija, kultūros, galimybės“ [red. PGU – prieglobstį gavę užsieniečiai] dalyvavo net 120 prieglobstį gavusių užsieniečių.
„Pabėgėliams ar prieglobstį gavusiems užsieniečiams svarbiausia užimtumo ir profesinių galimybių skatinimas, kadangi EPF teisės aktai integracijos srityje leidžia tiktai įgalinti pabėgėlius integruotis į darbo rinką: suteikti konsultacijas ir profesinius mokymus, - teigia projekto vadovė Natalija Arkadjeva.“
Gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje prieglobstį gavę užsieniečiai projekto pagalba turėjo galimybę gauti profesinio orientavimo, profesinio mokymo, teisininko, psichologo konsultacijas, asmens sveikatos priežiūros paslaugas (odontologijos), lankyti laisvalaikio klubą, ugdyti meninius gebėjimus, naudotis kompiuterių klase bei biblioteka.
Projekto lėšomis taip pat buvo organizuojamos etnokultūrinės parodos, atvirų durų dienos, švenčiamos šventės.
„Integracijos etape svarbiausia suteikti kuo daugiau galimybių (pažintinių, socialinių, profesinių), nes tai daro stebuklus: tirpsta žmonių baimės, atsiranda noras įgyti žinių“, – pastebi N. Arkadjeva.
Susitikimais su vietos bendruomene skatinama tolerancija
Profesinę kvalifikaciją įgijusiems asmenims tenka peržengti antrąjį integracinį barjerą – susirasti darbą. Deja, dažnas darbdavys, vertindamas potencialių kandidatų kvalifikacines galimybes, reikalauja turimos panašios darbinės patirties. Jokios darbinės patirties neturintis asmuo, tokiu atveju, pakliūva į „užburtą ratą“.
Didžiausia problema – darbdavių nepasitikėjimas ir nenoras įdarbinti pabėgėlių statusą turinčių asmenų
„Didžiausia problema – darbdavių nepasitikėjimas ir nenoras įdarbinti pabėgėlių statusą turinčių asmenų“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vykdyto projekto „Tiltai į sėkmingą integraciją“ vadovė Aistė Šukienė.
Projekto vadovės teigimu, netolerancija trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu yra ir visuomenės problema, kurią būtina spręsti.
„Projekto metu skatinome visuomenės toleranciją pabėgėlių atžvilgiu: vykome į mokyklas ir organizavome susitikimus su moksleiviais, rengėme keturių dienų simuliacinę stovyklą su pabėgėliais ir vietos bendruomene – studentais iš Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetų“, – pasakoja projekto vadovė Aistė Šukienė.
Pabėgėlių dienos centre Kaune buvo vykdomos teisinės, psichologinės, profesinio orientavimo konsultacijos.
Aštuoniems prieglobstį gavusiems užsieniečiams buvo suorganizuoti profesinio mokymo kursai, kuriems pasibaigus, norintieji galėjo atlikti 3 mėn. praktiką įmonėse. Iš viso projekte dalyvavo 191 prieglobstį gavęs užsienietis.
Vertimo iš netradicinių kalbų bei teisinių paslaugų teikimas
Migracijos departamentas vykdė „Prieglobsčio prašytojų teisių įgyvendinimo užtikrinimo“ projektą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti prieglobsčio prašytojų teises į vertimą ir teisinę pagalbą.
„Kokybiškai ir laiku suteikus netradicinių kalbų vertimo paslaugas prieglobsčio prašančiam asmeniui, jis gali tinkamai įgyvendinti savo teises į prieglobstį. Projekto metu 172 prieglobsčio prašantieji asmenys gavo nemokamą teisinę pagalbą, vertėjo paslaugas“, – teigia projekto vadovė Miglė Juknevičienė.
Sukaupta patirtis – sisteminama ateičiai
Dar vieno Migracijos departamento vykdyto projekto „Prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūrų gerinimas“ tikslas – tobulinti prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūras, sukaupti aktualią ir išsamią informaciją apie prieglobsčio prašytojų kilmės šalis, kartu keliant ir Migracijos departamento darbuotojų kvalifikaciją.
„Atliekant prieglobsčio prašytojų apklausas, svarbiausia identifikuoti, ar prieglobsčio prašytojas priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Sunkiausia užduotis – nustatyti, ar asmuo buvo kankintas, išprievartautas, ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį, ar seksualinį smurtą“, – pastebi M. Juknevičienė.
Įgyvendinant projektą buvo parengta pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų nustatymo ir darbo su jais metodika bei 28 pažymos apie prieglobsčio prašytojų kilmės šalis. Penki Migracijos departamento darbuotojai dalyvavo Europos prieglobsčio paramos biuro organizuojamuose mokymuose ir gavo kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus bei turės teisę apmokyti ir kitus Lietuvos prieglobsčio srities specialistus.
EPF 2012 metų programos įgyvendinimą Lietuvoje užtikrino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. EPF programa prisidėjo prie strateginio ministerijos tikslo – socialiai pažeidžiamų gyventojų socialinės integracijos užtikrinimo.
EPF projektai finansuojami 75 proc. iš Europos Sąjungos lėšų, 25 proc. iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Visi projektai buvo baigti įgyvendinti iki 2014 m. birželio 30 d.
