Pradžiai, pasiskaičiuokime
Tie 2 litrai yra tik vidutinis skaičius – vandens poreikis priklauso nuo individualių organizmo savybių ir gali būti apskaičiuotas pagal tokias formules: vienam kūno svorio kilogramui reikia 35 ml skysčių: pvz. 70 kg x 35 ml = 2450 ml; arba galima ir kitaip: vienai kilokalorijai – 1 ml skysčio per dieną. Tai yra, jeigu per dieną kūnas išeikvoja apie 2500 kcal, reikia suvartoti apie 2500 ml skysčių. Paprastai su maistu per dieną „sugeriame“ nuo 700 ml iki 1 l skysčių, tai skysčiai, esantys maisto produktuose, sriuboje ir pan. (šiuos skaičius patiems pasiskaičiuoti sunku, tad teks pasikliauti specialistų tyrimais). Vadinasi, dar 1,5 l reiktų išgerti papildomai. Ką gersime? Žinoma, atsakymą nujaučiate: taip, geriausia gerti geros kokybės vandenį. O kaip gi kiti gėrimai? Pasiaiškinkime toliau.
Kofeinas
Organizme nuolat turi būti palaikomas vandens balansas, tai yra, tiek pat pašalinama vandens, kiek ir gaunama ar pagaminama. Pasak dietologų, patenkinti organizmo vandens poreikį ir palaikyti balansą, gali, deja, tik vanduo. Iš pirmo žvilgsnio nekalta arbata, taip pat kava, alkoholis ir pramoniniai gėrimai (ypač energetikai), be cheminių komponentų, turi ir vandenį iš organizmo varančių medžiagų. Viena iš jų – kofeinas. Taip, kofeinas suteikia žvalumo ir didina darbingumą, šalina nuovargį bei mieguistumą. Tačiau yra ir nepageidautinas poveikis – kofeinas aktyviną šlapimo išsiskyrimą – dar daugiau išsausina organizmą, nes šlapimo išsiskiria daugiau nei išgėrėte vandens, kurio yra pačiame gėrime. Be to, kofeinas sukelia pripratimą, kadangi betarpiškai veikia smegenis. Tai reiškia, kad kava nenumalšinsite troškulio, bet norėsite gerti dar labiau. Informacija pamąstymui: viename kavos puodelyje yra 80 mg kofeino, arbatos puodelyje – apie 50 mg kofeino.
Kita kofeino bomba – energetiniai gėrimai. Apie jų keliamą pavojų prirašyta pakankamai, tad papildomos reklamos jiems nesuteiksime. Jei negalite be kofeino, tada bet kuriuo atveju jau geriau puodelis natūralios kavos. O kad išliktų vandens balansas, išgėrus kavos puodelį, reikia išgerti apie pusę stiklinės vandens. Taip pat reikia elgtis ir geriant alų, išgėrus vieną bokalą alaus išgerti vieną stiklinę vandens. Na, o jau sportininkų gėrimų sudėtyje pasitaiko tokių medžiagų, kurių organizmas visai nepageidauja. Tad jei nesportuojate rimtai, geriau negerkite jų savavališkai ir stenkitės atsigaivinti natūraliu vandeniu. Verta žinoti ir tai, kad karšti gėrimai – kava, arbata, sriuba – iš organizmo pašalina daug vandens. Juos suvartojus, padidėja prakaito išsiskyrimas, nes užkaitintas iš vidaus organizmas nori atvėsti.
JAV mokslininkai teigia, kad skysčiai organizmą veikia ne mažiau nei maistas, jie taip pat gali tukinti, sukelti cukraligę ar osteoporozę.
Cukrus ir saldikliai
Gazuoti gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino ir sintetinių saldiklių, yra daug pavojingesni nei tie, kurių sudėtyje yra paprasto cukraus. Sintetiniai saldikliai yra potencialūs cheminiai agentai, kurie apgauna smegenų ląsteles, užsimaskavę tarsi cukrus. Cukraus kiekis kraujyje yra griežtai kontroliuojamas, smegenys apskaičiuoja saldumo pasekmes ir nurodo bei užprogramuoja kepenis negaminti cukraus iš kitų žaliavų, bei pradėti kaupti cukrų. Kai cukraus, kurio buvo tikimasi pasikliovus skonio užuomazgomis, niekur nerandama, smegenys ir kepenys staigiai pajunta badą ir pradeda ieškoti maisto bei energijos išteklių. Taigi, geriant tokius gėrimus kyla noras vis daugiau jų gerti ir suvalgyti daugiau maisto. Štai taip, tačiau jei jūs neįsivaizduojate gyvenimo be saldaus gėrimo, jį juk nesunku pasidaryti ir patiems – vandenį pagardinti medumi, vaisiais, uogomis... O ryškiai spalvotus limonadus geriau palikti parduotuvėje. Be to, ar kada nors susimąstėte, kad saldus, spalvotas, angliarūgštės prisotintas gėrimas – tikra kalorijų bomba? Juk, pavyzdžiui, viename kokakolos buteliuke yra 27 cukraus kubeliai, ir dar: gazuoti gėrimai, netekus daug skysčių, gali labai sudirginti skrandį. O norintiems atsigaivinti saldžiu pieneliu, reikia nepamiršti, kad pienas, ne vanduo, nors didele dalimi iš jo ir susideda, o – maistas, taigi vandens pakeisti negali.
Gėrimai su laipsniais
Tikimės, kad skysčių balansą organizme nebandysite atstatyti, išgėrę kokio nors alkoholinio gėrimo. Jau nekalbant apie tai, kad jo vartojimas gali virsti žalingu įpročiu, reikia žinoti, kad alkoholis, esantis gėrimų sudėtyje, sukelia dehidrataciją – kepenys išstumia vandenį, be to, jis neleidžia avarinei vandens tiekimo sistemai pasiekti smegenų, jos reikiamai neaprūpinamos skysčiais, tuomet pasireiškia pagirios. Be to, dar yra ir kitas argumentas: alkoholis lėtina svorio mažėjimą. Grame alkoholio gali tūnoti 7 kalorijos.
O štai vanduo piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais – tiktai į naudą. Jeigu nuo alkoholio priklausomi žmonės pradeda gerti daugiau vandens, vietoje alaus ar stipraus alkoholio dozės išgeria vandens stiklinę, jų potraukis „velnio lašams“ turi tendenciją mažėti.
Sveikiausias gėrimas – vanduo
JAV mokslininkai teigia, kad skysčiai organizmą veikia ne mažiau nei maistas, jie taip pat gali tukinti, sukelti cukraligę ar osteoporozę. Išanalizavę per 100 įvairių gėrimų poveikį žmogui, amerikiečiai padarė išvadą, kad, skirtingai nei manyta anksčiau, naudingiausios ir sveikiausios organizmui yra ne sultys, o vanduo. Tiek tekantis iš čiaupo, tiek pasemtas iš šaltinio arba mineralinis. Amerikiečių spauda akcentuoja dar dvi itin svarbias vandens savybes: jame – gausybė reikalingų mikroelementų ir nė vienos kilokalorijos.
Įdomu: Paryžiuje veikia parduotuvė ir restoranas, kuriame galima paragauti beveik 100 rūšių mineralinio vandens. Beje, prancūzai pasaulyje užima antrą vietą (po italų) pagal išgeriamo vandens kiekį. Žinovai tvirtina, kad tai – viena prancūzių lieknumo paslapčių.
