Priminsime, kad natūraliu mineraliniu vandeniu laikomas gamtinėmis sąlygomis susidaręs požeminis vanduo, kurio cheminiai, biologiniai ir fizikiniai rodikliai mažai kinta. Atmosferos vandenys, skverbdamiesi į gilesnius žemės sluoksnius, ištirpina juose esančias mineralines medžiagas, prisisotina įvairių dujų ir įgyja ypatingų savybių. Tokio vandens sudėtis priklauso nuo to, iš kokio žemės sluoksnio jis išgaunamas. Fasuojamas šalia gręžinio vietos, natūralus mineralinis vanduo yra apsaugotas nuo išorinės taršos. Natūralus mineralinis vanduo nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi savo originalia mineralų kompozicija. Ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar kitos sudėtinės dalys palankiai veikia žmogaus organizmą, o reguliarus vartojimas padeda atstatyti teigiamą mineralinių medžiagų pusiausvyrą.
Šifruojame etiketę
Gamintojas natūralaus mineralinio vandens etiketėje nurodo vandens sudedamąsias dalis ir jų koncentracijų vertę, šaltinio ir vietovės, kur yra tas šaltinis, pavadinimus bei būdą, kokiu yra paruoštas natūralus mineralinis vanduo. Lietuvoje šiuo metu yra 16 natūralaus mineralinio vandens telkinių – iš kiekvieno jų išgaunamas natūralus mineralinis vanduo išsiskiria savita chemine formule ir skoniu.
Pagal jame ištirpusių mineralinių druskų koncentraciją natūralus mineralinis vanduo, kurio galima įsigyti parduotuvėse, yra skirstomas į tris grupes:
• Mažos mineralizacijos vanduo: jame ištirpusių mineralų kiekis neviršija 500 mg/l. Mažos mineralizacijos vanduo geriausiai malšina troškulį, jį galima gerti kasdien, neribojant kiekio, papildant organizmą kasdieninėmis vandens atsargomis. Šiuolaikinio gyvenimo tempas, stresas turėtų mus skatinti labiau rūpintis sveikata ir gera savijauta. Žmogaus kūną sudaro apie 70 proc. vanduo, todėl aktyvus žmogus turėtų išgerti apie 8 stiklines vandens kasdien (WHO – Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiam žmogui per dieną išgerti bent 2 l vandens). Šis vanduo mūsų kūne turi būti nuolat atnaujinamas, net kai nejaučiame troškulio.
• vidutinės mineralizacijos vanduo nuo 500 mg/l iki 1500 mg/l ir didelės mineralizacijos vanduo – daugiau nei 1500 mg/l . Didelės mineralizacijos vandens specialistai gerti kasdien nerekomenduoja, nes jame esantys mineralai – tai druskos, kurių pertekliaus organizmas neįsisavina, jos nusėda ir kaupiasi. Toks vanduo turėtų būti naudojamas tam tikrų ligų gydymui kaip vaistas.
Vandens sudėtį ir savitumą dažniausiai apsprendžia vyraujantys anijonai ir katijonai. Pagal juos natūralus mineralinis vanduo skirstomas į tipus: chloridinis, bikarbonatinis, sulfatinis, kalcinis, magninis, fluoridinis, jodidinis ir kitus. Jei mineraliniame vandenyje yra daugiau tam tikros medžiagos, etiketėje turi būti žymima, pavyzdžiui, „turi sulfatų“ (koncentracija didesnė kaip 200 mg/l), „turi chlorido“ (didesnė kaip 200 mg/l), „turi kalcio“ (didesnė kaip 150 mg/l), magnio (didesnė kaip 50 mg/l), geležies (dvivalentės geležies koncentracija didesnė kaip 1 mg/l). O jei, pvz., matome žymą: „turi fluorido daugiau kaip 1,5 mg/l“, tai toks vanduo netinkamas gerti kūdikiams ir vaikams iki 7 metų.
Vanduo gali būti prisotintas anglies dvideginio, tuomet ant etiketės bus parašyta, kad tai: natūralus mineralinis vanduo, natūraliai prisotintas anglies dvideginio arba natūralus mineralinis vanduo, prisotintas savo šaltinio anglies dvideginio; natūralus gazuotas mineralinis vanduo. (Tokio vandens mėgėjai turėtų nepamiršti, kad nors angliarūgšte prisotintas vanduo maloniau numalšina troškulį, tačiau sukelia skrandžio rūgštingumą).
Turtai butelyje
Šiuo metu yra nustatyta daugiau kaip 70 natūralaus mineralinio vandens sudedamųjų mikroelementų ir jų junginių, kurie lemia natūralaus mineralinio vandens skonį ir naudą. Natūraliame mineraliniame vandenyje yra deguonies ir įvairių naudingų mineralinių medžiagų junginių – kalcio, magnio, natrio, geležies ir kitų druskų. Nedideli šių medžiagų kiekiai yra vertingi žmogaus organizmo gyvybinėms funkcijoms.
Kalcis – pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas. Jei gausite pakankamai kalcio, jūsų kaulai bus stipresni, o rizika susirgti kaulų ligomis, pavyzdžiui, osteoporoze – mažesnė. Šis mineralas yra kraujo sudėtinė dalis ir dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Be to, kalcis yra ląstelės struktūrinių komponentų sudėtinė dalis. Jis būtinas nervų sistemos bei visų organizmo liaukų ląstelių sekrecinei veiklai.
Magnis dalyvauja daugelyje medžiagų apykaitos funkcijų organizme, stiprina imuninę sistemą ir padeda veiksmingai kovoti su infekcijomis. Mažina dirglumą, nemigą, galvos skausmą, širdies ritmo sutrikimus, padeda sergantiems kepenų ir tulžies latakų ligomis.
Natris dalyvauja organizmo vandens apykaitoje, gerina virškinimą, malšina lėtinį gastritą, skatina gausiau išsiskirti skrandžio sultis.
Geležis yra vienas svarbiausių elementų, padedančių susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams (eritrocitams) bei daugumai fermentų. Padeda deguonimi aprūpinti visas kūno ląsteles ir suteikia organizmui energijos.
Be minėtų elementų natūraliame mineraliniame vandenyje yra chlorido, kuris kartu su natriu reguliuoja vandens balansą organizme, skatina virškinimą; kalio, palaikančio rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, sulfatų, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje; DNR statybinės medžiagos – cinko; fluoro, saugančio dantis nuo ėduonies ir kitų medžiagų. O gražiai odai ir tvirtiems nagams labai svarbūs silicio junginiai.
Skiriasi skonis
Natūralaus mineralinio vandens mėgėjai, nuolat vartojantys įvairių rūšių mineralinius vandenis, atpažįsta skirtingus jų skonius. Pvz., paragavusiems natrio chloridinio vandens, jis atrodo sūrus. Iš Gruzijos ir Čekijos gręžinių gautas vanduo taip pat turi specifinį skonį ir kvapą, todėl kad mineralinio vandens skonis priklauso ir nuo vandens temperatūros gręžinyje. Pvz., minėtuose gręžiniuose temperatūra yra gerokai aukštesnė nei Lietuvoje, jie turi sieros kvapą. Taigi, panašiai kaip geram vynui svarbu, kur ir kaip augo vynuogės, taip ir natūralaus mineralinio vandens skonį ir savybes lemia jo kilmės vieta, tai vietovei būdingų mineralinių medžiagų kompozicija.
