„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 06 26

Vėl prisiminė „chemtreilus“: sąmokslo teoriją vadina „tikruoju COVID-19“

Nors mokslininkai jau seniai paneigė vadinamųjų „chemtreilų“ sąmokslo teoriją, kai kurie ja įtikėję asmenys randa vis daugiau „įrodymų“, neva patvirtinančių iš lėktuvų tariamai purškiamų cheminių medžiagų egzistavimą.
Lėktuvų pasirodymas
Lėktuvų pasirodymas / Auto Sporto Fanas Asociacija nuotr.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, informaciniame lauke atgijo daugybė jau primirštų sąmokslo teorijų. Jas imta sieti su COVID-19.

Viena tokių melagienų sukurta aiškinant, kad COVID-19 iš tiesų yra „chemtreilų“ sukeltas cheminis pneumonitas.

Socialiniame tinkle „Facebook“ platinama žinutė skelbia, kad lėktuvų paliekamuose kondensato pėdsakuose yra medžiagų, galinčių sukelti cheminį pneumonitą.

Tvirtinama, kad šia pavojinga liga galima susirgti įkvėpus etileno oksido, naudojamo kaukėms ir PGR testams dezinfekuoti.

„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena
„Facebook“ nuotr./Socialiniuose tinkluose platinama melagiena

Atgimę „chemtreilai“

„Chemtreilų“ sąmokslo teorija skelbia, neva pasaulio vyriausybės dalyvauja slaptoje programoje, kurios metu iš keleivinių bei krovininių orlaivių į atmosferą purškiami nuodingi chemikalai.

Teorijos skleidėjai savo žodžius grindžia tuo, kad praskridę lėktuvai po savęs palieka pėdsakus – jie ir vadinami „chemtreilais“.

Pavadinimas „chemtreilai“ yra pakeista lėktuvų paliekamo kondensacijos pėdsako „contrail“ (angl. condensation + trail) forma.

Šiai sąmokslo teorijai – daugiau nei dvidešimt metų. Tačiau iki šiol šalininkai nesiejo jos su užkrečiamųjų ligų platinimu.

„Chemtreilų“ sąmokslo teorijos sklaidą analizavusių Harvardo universiteto mokslininkų teigimu, dažniausiai lėktuvų paliekami neva pavojingi pėdsakai buvo siejami su tariamu siekiu sterilizuoti gyventojus, trumpinti gyvenimo trukmę, paveikti klimatą.

Nė vienas šių teiginių neatitinka tiesos.

JAV aplinkos apsaugos agentūros ir NASA mokslininkai, atlikę tyrimą, paaiškino, kad oro transporto paliekami kondensacijos pėdsakai sudaryti iš vandens ledo dalelių pavidalu ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

Etileno oksidas

Etileno oksidas kaip dezinfekcinė medžiaga žinomas jau kuris laikas ir beveik 100 metų naudojamas sterilizavimui pramonėje ir medicinoje.

Jis taip pat naudojamas ploviklių, tirštiklių, tirpiklių, plastikų ir įvairių organinių cheminių medžiagų gamyboje.

Etileno oksidas yra dujos, kurios prasiskverbia pro produkto paviršių, jis negali įsitvirtinti ant paviršių.

Ant sterilizuojamų medicininių įrankių, įskaitant PGR testui atlikti skirtus vatos tamponėlius, beveik visiškai nelieka sterilizacijos metu naudotos medžiagos.

Žmonėms pavojaus nekeliantį etileno oksido likutį griežtai reglamentuoja Europos vaistų asociacija (EVA), Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nustatytos higienos normos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 molekulinis PGR tyrimas

Cheminis pneumonitas

Cheminis pneumonitas, kuriuo taip gąsdina sąmokslo teorijų kūrėjai, gali išsivystyti ne nuo lėktuvų paliekamų kondensato pėdsakų, o dėl įvairių į kvėpavimo takus patekusių dirgiklių.

Paprastai pneumonitu laikoma būklė, kai į kvėpavimo takus patenka sterilūs, tiesioginį toksinį poveikį kvėpavimo takams turintys skys­čiai, pavyzdžiui, skrandžio sultys.

Aspiracinė pneumoni­ja paprastai siejama su bakterine infekcija, pateku­sia į kvėpavimo takus aspiracijos būdu.

Cheminį pneumonitą gali sukelti kai kurios pavojingos medžiagos, jei yra įkvepiamos dideliais kiekiais, arba jomis kvėpuojama pavojingai ilgą laiką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žmogaus plaučiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Žmogaus plaučiai

Tai gali būti chloro dujos, įkvėpus jų pramoninių avarijų metu arba ilgai būnant nevėdinamoje patalpoje, kur jų koncentracija viršija normą.

Taip pat ši komplikacija gali pasireikšti įkvėpus tam tikrų trąšų mikrodalelių, kenksmingų pesticidų garų, apsinuodijus dūmais.

Tarp daugybės pneumoniją sukeliančių veiksnių nurodomi ir vaistiniai preparatai.

Vaistų sukelta intersticinė pneumonija gali išsivystyti maždaug dėl 350 skirtingų vaistinių preparatų vartojimo.

Dažniausiai šį susirgimą gali sukelti vaistai, skirti gydyti vėžiui, reumatoidiniams susirgimams, antiaritminiai preparatai.

Ši liga nėra iki galo ištirta, dėl to sudėtinga nustatyti tikslų ja susergančių asmenų skaičių.

Mokslininkų skaičiavimu, šios ligos sergamumas milijonui gyventojų kasmet siekia 4,1–12,5 atvejų.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“