Paprašė įvertinti medžiagą
Apie šį atvejį pirmasis viešai paskelbė Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Politikas teigė apie jį išgirdęs iš vienos VGTU inžinerijos licėjaus moksleivės.
Paauglė perdavė 16 momentinių nuotolinės pamokos turinio nuotraukų. Vieną iš jų parlamentaras paviešino savo paskyroje „Facebook“.
Nuotraukoje matomoje vienoje iš moksleiviams demonstruotų skaidrių galima perskaityti, kad „gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių“, „gėjų santykiai nesitęsia ilgai“, „dauguma pedofilų yra gėjai“, „gėjai negali būti geri tėvai, kad jie yra pedofilai“, „būti gėjumi yra pasirinkimas“.
„Tai – ne šūkiai iš maršistų plakatų, o skaidrė iš VGTU inžinerijos licėjaus vienuoliktokams galimai dėstomos psichologijos kurso pamokos“, – pakomentavo T.V.Raskevičius.
Moksleivė jam tvirtino, kad tai „nebuvo stereotipų ar išankstinių nuomonių skaidrė, skatinanti moksleivius kritiškai mąstyti apie homoseksualumą“, cituoti teiginiai „galimai buvo dėstomi kaip faktai“.
„Dar daugiau, šie melagingi ir klaidingi teiginiai buvo pristatomi aptariant kitus lytinius sutrikimus, tokius kaip kandualizmas, hipoksifilija ar nekrofilija“, – rašė ŽTK pirmininkas.
Jis priminė, kad, pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąją redakciją (TLK-10), homoseksualumas nelaikomas sveikatos sutrikimu.
„Lietuvos psichologų sąjunga taip pat atkreipia dėmesį, kad homoseksualumas ir (ar) biseksualumas nėra laikomi psichikos sutrikimu. Todėl kyla principinis klausimas, kodėl buvo pasirinkta apie homoseksualumą kalbėti pamokoje, skirtoje aptarti lytinius sutrikimus.“
Seimo narys kreipėsi ne tik į Licėjaus administraciją, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu įvertinti, ar ši mokymosi medžiaga suderinama su Pedagogų etikos kodekso 5-uoju – žmogaus teisių pripažinimo – principu, Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos nuostata, kad 11-12 klasių mokytojas turėtų skatinti mokinius gerbti savo bei kitos lytinės orientacijos asmenis.
„Negaliu patvirtinti, kad ši informacija yra iki galo teisinga, tačiau tikiu, kad atsakingos institucijos šį atvejį įvertins rimtai.
Mes čia kalbame apie Partnerystės įstatymą, kuris pripažintų, jog tos pačios lyties poros yra vertos teisinės apsaugos.
Tuo tarpu jauni žmonės Lietuvos mokyklose yra mokomi, kad homoseksualūs žmonės yra iškrypėliai. Taip ir gyvenam dviejų paralelinių visatų valstybėje.“
Mokykla: ištraukė iš konteksto
Portalui 15min susisiekus su licėjaus direktore Regina Mikalauskiene, nuo išsamesnio komentaro ji susilaikė, tik lakoniškai tarstelėjo, kad žodžiai buvo ištraukti iš konteksto, ir pajuokavo netikėtai tapusi žvaigžde.
Vėliau mokykla išplatino paneigimą, esą situacija buvo visai kitokia.
„Atsakydama į parlamentaro, Seimo ŽTK pirmininko T.V.Raskevičiaus paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje vykusios psichologijos pamokos metu pateiktas formuluotes, kategoriškai paneigiu, kad tezės „gyvūnų pasaulyje nėra homoseksualių santykių“, „gėjų santykiai nesitęsia ilgai“, „dauguma pedofilų yra gėjai“, „gėjai negali būti geri tėvai, kad jie yra pedofilai“, „būti gėjumi yra pasirinkimas“ buvo pateiktos kaip faktas“, – cituojama licėjaus vadovė.
Kartu paaiškinta, kad gegužės 6 d. vykusios pamokos tema buvo „Nukrypimas nuo normos ir penki mitai apie homoseksualumą“.
Pamoką nuotoliniu būdu „Zoom“ platformoje 11-ų klasių mokiniams, pasirinkusiems psichologijos dalyką, vedė Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) narė, „EuroPsy“ sertifikatą turinti psichologė Dangolia Kušlevič-Veršekienė.
Cituotos formuluotės esą buvo pateiktos kaip visuomenėje sklandantys mitai, o ne dėstomos kaip faktai.
Paneigime pateiktos ir nuorodos į šaltinius, kuriais psichologė rėmėsi: straipsnį tinklalapyje technologijos.lt ir „Wikipedia“ įrašą.
Visgi T.V.Raskevičius teigia, kad abejonių išlieka. Jis sako, jog dar vienas moksleivis, dalyvavęs pamokoje, patikino, kad teiginiai buvo pristatomi kaip faktai, o ne stereotipai.
„Negaliu spekuliuoti dėl mokyklos administracijos motyvų į iškeltą problemą reaguoti gynybiškai, tačiau akivaizdu, kad pedagogė ir pamokoje dalyvaujantys moksleiviai pamokos turinį interpretuoja skirtingai“, – savo paskyroje „Facebook“ pažymėjo parlamentaras.
„Siekiant visapusiškai įsigilinti į problemos esmę, kviečiu mokyklos administraciją surengti diskusiją mokykloje šia tema, įtraukiant pedagogę, mokyklos administraciją ir pamokoje dalyvavusius moksleivius. Esant poreikiui, tokioje diskusijoje taip pat sutikčiau dalyvauti“, – pridūrė jis.
Žaloja draudimas kalbėti apie LGBT+
Portalo 15min kalbintos ekspertės pabrėžė, kad, jei moksleiviams tokie teiginiai pateikiami kaip faktai, jie daro didelę žalą, ypač - homoseksualiems paaugliams.
„Jei pamokoje minėti teiginiai buvo pateikiami ne kaip visuomenėje egzistuojantys, tačiau mokslo paneigti mitai, o kaip realūs faktai, tai kelia daug klausimų dėl mokytojo (s) galimybių eiti šias pareigas, dėl tinkamo pedagogų rengimo bei galimo diskriminacijos kurstymo“, – portalui 15min pakomentavo Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė teisininkė Monika Guliakaitė.
Anot jos, Lygių galimybių įstatymas numato, jog švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai, mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad „švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo, be kita ko, lytinės orientacijos pagrindu“.
Švietimo įstaigos esą taip pat privalo užtikrinti, kad jose nebūtų priekabiaujama ar duodami nurodymai priekabiauti įstatyme nustatytais pagrindais, tarp kurių yra ir lytinė orientacija.
„LGBT+ bendruomenė, ypač paaugliai, susiduria su daug stigmų ir psichologinių iššūkių, – pažymėjo teisininkė. – Todėl natūraliai kyla klausimas, kaip tokie užsiėmimai priverčia jaustis homoseksualius moksleivius, kurie pateikiami kaip pedofilai.
Mokyklose vedamos pamokos, kuriose skatinami homoseksualius asmenis stigmatizuojantys bei diskriminaciją kurstantys mitai, prisideda prie žalos psichinei sveikatai, kartu kelia klausimus dėl atitikties teisės aktams bei žmogaus teisių principams.
Be to, tai atskleidžia, kaip labai Lietuvoje trūksta mokslu grįsto žmogaus teisių švietimo, kuris užtikrintų, jog tokių atvejų nepasitaikytų.“
M.Guliakaitė priminė, jog dar 2014 m. Lietuvos psichologų sąjunga išplatino pranešimą, kad žalą nepilnamečiams daro būtent pats draudimas viešojoje erdvėje kalbėti apie LGBT+ asmenis, taip pat atkreipė dėmesį, jog homoseksualumas nėra laikomas psichikos sutrikimu, o homoseksualių asmenų atžvilgiu priešiškos nuostatos – vienas iš paauglių savižudybių rizikos veiksnių.
„Apie homofobiją knygą galima surašyti“
JAV gyvenanti edukacinių technologijų analitikė, kultūrologijos mokslų daktarė Lina Žigelytė pripažino, jog panašių pasitaiko visur, taip pat ir šioje šalyje.
„Skirtumas – tas, kad čia prezidentas nesako, jog mokyklose vaikai negali mokytis LGBTQ+ istorijos, – portalui 15min sakė ji. – Šiaip „Facebook“ esančios Lietuvos LGBTQ+ jaunimo grupės dažnai dalijasi istorijomis apie homofobiją Lietuvos mokyklose, iš tų pasakojimų ir knygą galima surašyti.“
Anot mokslininkės, kuri pati JAV keletą metų dėsčiusi kursus LGBTQ+ tematika, jei minėtos frazės būtų pateiktos ne kaip mitai, tai būtų „gūdi ir žalinga propaganda“, kuri jauną žmogų tikrai galėtų sugniuždyti.
„JAV daromi tyrimai rodo, kad dauguma homoseksualių žmonių apie savo seksualinę tapatybę mąstyti ima paauglystėje. Tiems jauniems ir juos palaikantiems žmonėms štai ką pasakysiu.
Gyvūnų pasaulyje apstu homoseksualių santykių. Ir delfinai, ir mano šuo, būna, elgiasi ne visai pagal heteroseksualias normas.
Gėjų romantiški santykiai, kaip ir bet kurių žmonių, būna įvairios trukmės. Bent Lietuvoje mano pažįstamos lesbiečių poros santykius išlaiko ilgiau ir turiningesnius nei pažįstamos heteroseksualios poros.
Dauguma pedofilų nėra gėjai, jų dauguma – vyrai iš heteroseksualių šeimų, turintys vaikų ir dažniausiai prievartaujantys vaikus iš savo aplinkos. Todėl taip sunku kam nors pasakoti apie vaikystėje patiriamą seksualinę prievartą.
Gėjai gali būti geri tėvai, gali būti blogi tėvai. Kaip ir bet kokie tėvai.
Būti homoseksualiuose santykiuose gali būti pasirinkimo klausimas. Kaip ir būti heterosekusaliu, nors beveik visą laiką praleidi mąstydamas apie homoseksualių žmonių gyvenimus. Lietuvoje ypač tokių žmonių – apstu nuo maršistų iki prezidentūros.“
Atleido kapelioną
Lietuvoje būta atvejų, kai moksleiviams buvo pateikiama klaidinanti informacija apie LGBT+ žmones.
Prieš puspenktų metų Telšių Žemaitės gimnazijos mokytoja dorinio ugdymo pamokoje dešimtokams homoseksualus pavadino žudikais ir kanibalais.
Vienos moksleivės paviešintoje skaidrėje iš pamokos buvo matyti teiginiai, kad homoseksualai esą praktikuoja sadomazochizmą dėl pasilinksminimo, tariamai prievartauja vaikus. Maža to, skaidrėje buvo tvirtinama, kad nustatyta, jog beveik visi serijiniai žudikai, kurie savo aukas nužudė ir po to suvalgė jų kūno dalis, buvo gėjai.
Skaidrę paviešinusi mergina socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad, jai besimokant 10-oje klasėje, per tikybos pamokas mokytoja taip pat reiškė priešišką poziciją dėl homoseksualų, bet viskas esą nebuvo taip radikalu.
Lietuvos gėjų lygos (LGL) valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko tuomet 15min teigė, kad ši situacija seniai žinoma: „Dar 2013-aisiais į mūsų organizaciją kreipėsi viena motina, kuri atnešė konspektą iš religijos pamokų apie homoseksualumą (…) Jis baisus.
Tekstai labai panašūs. Mes kreipėmės į tą mokyklą, bet situacija tokia, kad mokyklos vadovybė daug čia padaryti negali, nes jie nenori kištis į religijos pamokas.“
Pašnekovas priminė, kad Lietuvoje galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas. „Jame, paprastai kalbant, bet kokia informacija apie LGBT+ bendruomenę prilyginama žalingai informacijai. Štai jums to įstatymo pasekmė. Jis uždega žalią šviesą panašiems teiginiams“, – teigė V.Simonko.
Mes kreipėmės į tą mokyklą, bet situacija tokia, kad mokyklos vadovybė daug čia padaryti negali, nes jie nenori kištis į religijos pamokas.
Anot jo, mokytojai jaučiasi pakankamai laisvai disponuodami tokia informacija, nes bet kokia pozityvi informacija apie LGBT+ bendruomenę būtų sukėlusi moksleivių tėvų ar net mokyklos vadovybės pasipriešinimą.
„Todėl ši situacija pasibaisėtina. Man kaip vadovui labai gaila, kad praėjus ketveriems, netgi penkeriems metams situacija nesikeičia. Ši situacija padidina atskirtį tarp LGBT+ moksleivių, kurių, be abejo, yra mokykloje.“
Praėjusių metų pabaigoje kilo triukšmas, kai Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapelionas brolis Paulius Vaineikis per mišias Pakutuvėnuose, į kurias buvo pakviesti ir šios mokyklos moksleiviai, LGBT+ žmones pavadino „iškrypėliais“ ir „lgbtšnikais“.
Šios mišios buvo transliuojamos „YouTube“, tad jį galėjo matyti ir daugiau žmonių, įskaitant paauglius.
Be to, socialiniuose tinkluose buvo pasirodęs mokyklos pareiškimas dėl Stambulo konvencijos, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo keitimo, Partnerystės įstatymo. Įraše, paremtame P.Vaineikio nuomone, buvo teigiama, esą priėmus šiuos įstatymo projektus „iškils grėsmė mūsų kaip katalikiškos gimnazijos egzistavimui, tikėjimo ir sąžinės laisvei.“
Netrukus brolis P.Vaineikis dėl savo žodžių buvo atleistas iš gimnazijos kapeliono pareigų.
