Ką galime pavadinti miesto parku?
„Vilniuje yra devyni parkai, kuriuos prižiūrime. Juos galime vadinti pagrindiniais miesto parkais – tai Vingio parkas, Bernardinų sodas, Reformatų parkas, Misionierių sodas, Santuokų rūmų parkas, P. Cvirkos parkas, Jamonto parkas, toliau nuo miesto esantis Trakų Vokės parkas ir sąlyginai naujas Ozo parkas“, – skaičiuoja 2011 metais veiklą pradėjusios viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ direktorius Laisvūnas Budėnas.
Pasak pašnekovo, populiariausi tarp miestiečių ir sostinės svečių – Vingio parkas ir Bernardinų sodas. Vingio parkas itin mėgiamas sportininkų, jame daugiau pramogų aktyviam laisvalaikiui – veiklos čia suranda dviratininkai, riedutininkai, riedlentininkai. Senamiestyje įsikūręs Bernardinų sodas plyti patogioje, lengvai viešuoju transportu ar savo automobiliu pasiekiamoje vietoje. Pasak L.Budėno, čia žmonės ateina tiesiog pailsėti, ramiai pasivaikščioti išpuoselėtais sodo takeliais.
Didžioji dalis miesto parkų susitelkę centrinėje Vilniaus dalyje. Miegamuosiuose miesto rajonuose parkų – vos keli. Vienas žinomiausių ir lankomiausių yra Ozo parkas, atidarytas 2011 m. beveik 9 hektarų plote šalia Šeškinės ozo. Tai ir vienas naujausių sostinės parkų, įrengtas bendradarbiaujant Vilniaus miesto savivaldybei ir NT projektų vystymo bendrovei „Realco“. Jame išsaugota nuo ledynmečio susiformavusi natūralių ežerėlių sistema, buvusi senvagės teritorija, kuri ilgą laiką buvo apleista ir neprižiūrėta. Pasodinta beveik pusė tūkstančio medžių, įrengta 2,5 kilometro pasivaikščiojimo takų, sumontuoti suoliukai.
Parko gilumoje suformuota didelė universali pieva, kurioje galima žaisti futbolą, kitus lauko žaidimus, laidyti aitvarus. Veiksmo čia netrūksta visais metų laikais. Prieš dvejus metus atidarytas ir pirmas Vilniuje stacionarus ir visiems atviras diskgolfo aikštynas, kuriame nuolat rengiami įvairūs turnyrai ir čempionatai. Šiltuoju metu laiku parke žaliuoja ekologinis daržas, rudenį rengiamos derliaus šventės, žiemą puošiama eglė. Parką pamėgo ne tik aplinkinių namų ir gretimų mikrorajonų gyventojai, piknikus geru oru ant pievos rengia kaimynystėje įsikūrusių verslo centrų darbuotojai. Drąsesni parko lankytojai netgi išbando vandens pramogas tvenkiniuose – vasarą čia galite sutikti ir irklenčių sporto aistruolių.
Kaip sako prie parko atkūrimo prisidėjusios bendrovės „Realco“ atstovas Marijonas Chmieliauskas, investicijos į parką pasiteisino. „Ši žalioji erdvė gausiai lankoma ne tik šalia įsikūrusių „Ozo parkas“ gyventojų, tačiau ir miesto svečių, nepriklausomai nuo metų laiko. Tikimės, kad tokia ji liks ir ateityje. Pagal miesto detalųjį planą šio parko vietoje niekada neiškils jokie statiniai, nebus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ar kiti objektai. Pirkdami būstą greta esančiuose namuose gyventojai irgi jaučiasi ramesni, nes žino, kad vaizdas pro jų langus nesikeis“, – sako jis.
Miesto parkus kuria žmonės
„Vilniaus plano“ projektų vadovė, kraštovaizdžio architektė Jurga Večerskytė-Šimeliūnė sako, kad miesto parkas visų pirma yra žmogaus kūrinys: „Ne savaime užaugęs ar susiformavęs žaliasis plotas, bet žmogaus kūrybos rezultatas, prižiūrimas ir ugdomas želdynas“.
Kalbinti pašnekovai neslepia – sutvarkytų parkų, sodų ir skverų skaičiumi Vilnius vis dar gerokai atsilieka nuo kitų vakarų Europos šalių didmiesčių. Architektės J.Večerskytės-Šimeliūnės teigimu, Vilnius turi didžiulį, tačiau deramai neišnaudotą žalių viešųjų erdvių potencialą.
„Jei visos miesto teritorijos būtų sutvarkytos, Vilnius tikrai neatsiliktų nuo Europos miestų savo parkų grožiu. Dėl žalių viešųjų erdvių tradicijų šalyje nebuvimo dažnai jų įvairovė suprantama labai siaurai. Žvelgiant į miesto kraštovaizdį, Vilniuje pasigendama nedidelių skverų ar tiesiog nedidelių žalių erdvių, kurios užbaigtų gatvės perspektyvą ir kurios kurtų vietos identitetą. Sakysime, eini gatve, atsimuši į kažkokį skverelį, galbūt visiškai miniatiūrinį. Pasukęs už kampo atsiduri fontano aikštelėje. Šių erdvių lyg ir turime, bet nesame iki galo jas funkciškai ir vizualiai įveiklinę“, – pastebi specialistė.
Pasak J.Večerskytės-Šimeliūnės, Vilnius turi išskirtinį istorinių želdynų paveldą, kuris šiandien miesto senamiestyje sunkiai atpažįstamas. Dėl Lietuvai nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių ryšys su istoriniais želdynais, kurių didžiąją dalį paveldėjome iš Vilniuje rezidavusių vienuolių, buvo prarastas. Šiandiena tik vietovių pavadinimai primena buvusių vienuolynų sodus: Misionierių, Bernardinų, Vizitiečių, Pranciškonų ir t.t. Įdomu tai, kad Senamiestyje ir aplink jį didžiąją želdynų dalį sudarė būtent vienuolynų sodai.
Permainos prasidės pavasarį
Kai kurių sostinės parkų jau visai netrukus laukia didelės permainos. Pirmiausiai darbai prasidės ilgą laiką neigiamą socialinį atspalvį turėjusiame Reformatų parke (jau ruošiamasi skelbti konkursą statybos darbams, jie turėtų prasidėti pavasarį), po to – ir Misionierių soduose tarp Paupio ir Subačiaus gatvių.
„Yra gautos lėšos iš ES fondų, parkai bus visiškai atnaujinti. Bus stengiamasi atkurti istorinį jų vaizdą. Šių parkų lygis bus panašus kaip Bernardinų sodo – nauji gėlynai, nauji medžiai, suoliukai, šiukšliadėžės, atnaujinta mažoj architektūra“, – būsimus darbus vardija „Vilniaus miesto parkų“ direktorius L.Budėnas.
Reformatų parke, panaikinus betoninius blokus, pirmiausia bus atkurtas istorinis teritorijos reljefas. Bus įamžinta reformatų istorija, pagerbtas čia amžino poilsio atgulusių iškilių reformatų atminimas (šiame skvere buvusios 500 metų senumo kapinės 1983 metais galutinai buvo suniokotos statant paminklą „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“). Darbai čia prasidės kitų metų pavasarį ir, planuojama, truks apie dvejus metus.
Dideli pokyčiai laukia ir valstybės saugomo Sapiegų parko Antakalnyje. Išlikusi barokinė pailgo plano parko dalis prieš rūmų kompleksą bus atgaivinta etapais. Pagal turima istorinę medžiagą bus atkurtas parko išplanavimas, barokinė takų sistema, parkas taps šviesus ir gyvas, jame sužydės gėlės.
Pastebimai, žingsnis po žingsnio keičiasi ir Vingio parkas. Visus darbus planuojama baigti per trejus metus. Į tris etapus suskirstyta parko rekonstrukcija jau įgauna pagreitį: Vingio parke šalinami savaiminiai sąžalynai, tvarkomas miškas, dienos šviesą išvys 7 km pasivaikščiojimams skirtų miško takų. Vėliau įsižiebs apšvietimas, suoliukai ir šiukšliadėžės atsiras vis naujose vietose, bus įrengta daugiau erdvių sportui ir t.t. Visas projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2020 metų.
Parko kaimynystė brangesnė
Moksliniais tyrimais ne kartą įrodyta, kad parkai gerina fizinę ir psichinę miestiečių sveikatą. Parkai turi ir pamatuojamą poveikį NT rinkos objektų kainodarai. Kaip pastebi „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka, greta parkų, šalia sutvarkytų žaliųjų miesto teritorijų esančių NT objektų likvidumas ir turto vertė yra didesnė. „Tai padeda pritraukti daugiau dėmesio ir iš pačios rinkos“, – patikslina jis.
NT ekspertas sako, kad dažniausiai būsto pirkėjus domina esamas vaizdas. Žmonės nelinkę domėtis aplink esančių žaliųjų teritorijų likimu, retą domina ir numatomi parkų sutvarkymo darbai „Tokių žmonių, kurie aktyviai domėtųsi ateities planais, nagrinėtų būsimus atnaujinimo projektus, palyginus, yra labai nedaug. Kad žalios zonos Vilniuje keisis, modernės, yra labai svarbu, bet žmonės tuo domisi nedažnai“, – sako specialistas.
