„15min“ toliau viešina slapto diplomatinio susirašinėjimo medžiagą (kodėl tai darome, skaitykite čia).
Buvęs Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius A.Januška Vašingtone yra žinomas ne tik iš oficialių vizitų ir kalbų tarptautinėse konferencijose. JAV diplomatai jo darbo metais buvo parengę ne vieną slaptą šio valstybės tarnautojo „dosjė“, vertino jo politinę įtaką, mėgino nuspėti jo kartais sunkiai prognozuojamus veiksmus. Visa tai saugoma iki 2016 m. įslaptintuose failuose.
Šiandien, toliau skelbdami „WikiLeaks“ dokumentus, pateikiame kelis šio kadaise įtakingo, o dabar nuo valstybės reikalų visiškai nusišalinusio veikėjo vertinimus, parašytus užsienio diplomatų ir skirtus JAV valstybės departamento analitikams.
Daug žino, viską gali
JAV diplomatai dėmesį į A.Janušką atkreipė gerokai anksčiau nei daugelis Lietuvoje. Kai 2006 metų rugpjūčio 23-iąją Vytautas Pociūnas žuvo iškritęs pro Bresto „Inturist“ viešbučio langą, Valstybės departamentas jau turėjo sukaupęs nemažai informacijos apie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareigūną.
„A.Januškos įtaka jau seniai išplito gerokai toliau nei URM sienos. Įžengęs į politinę arena kaip Lietuvos nepriklausomybės judėjimo aktyvistas ir Kovo 11-osios akto signataras, šis pareigūnas vėliau buvo pramintas „pilkuoju kardinolu“. Jam galima drąsiai priskirti svarbiausių valstybės projektų autorystę. Tarp jų – Demokratinio pasirinkimo konferenciją Vilniuje, planuojamą Lietuvos naftos perdirbimo gamyklos pardavimą Lenkijai (taip pat – ankstesnį sandorį dėl „Mažeikių naftos“ su „Williams“), šalies siekius skatinti demokratines reformas buvusiose SSRS šalyse.
Prezidento patarėjas Simonas Šatūnas A.Janušką įvardijo kaip „valstybininkų“ klano narį. „Valstybininkai“ dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, siekė šalį integruoti į Vakarus, o vėliau pasijuto išduoti Lietuvos politinio elito“, – rašoma pažymoje.
Mūsų valstybei įtaką daro dalis žmonių, kurie turi įtakos iš Rytų, dalis žmonių-ufonautų, kurie turi įtakos iš kosmoso, mažėjanti dalis, kurie bando racionaliai suvokti situaciją ir blaiviai įvertinti tai, kas vyksta, – yra sakęs Albinas JanuškaĮtakingasis URM sekretorius ne kartą turėjo progų nustebinti JAV diplomatus ir tiesioginiuose pokalbiuose, primindamas apie savo vaidmenį viename ar kitame epizode. Viename tokių susitikimų A.Januška informavo ambasadorių, kad būtent jo pastangomis Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas buvo priverstas sprukti iš Lietuvos ir slapstytis Rusijoje, nes yra susijęs su šios šalies žvalgybos tarnyba.
Jis taip pat leido suprasti esąs labai gerai informuotas apie užkulisines partijų derybas formuojant Gedimino Kirkilo vyriausybę. Net keliuose įslaptintuose dokumentuose rašoma apie kertinį A.Januškos vaidmenį 2004 metais nušalinant susikompromitavusį prezidentą Rolandą Paksą.
Neslepiantis prielankumo Jungtinėms Valstijoms A.Januška vis dėlto nepraleisdavo progos priminti amerikiečiams jų nacijos „naivumo“, ypač plėtojant santykius su Rusija. Tuo tarpu griežtą Maskvos atžvilgiu tuomečio JAV viceprezidento Dicko Cheney kalbą Vilniuje A.Januška pavadinęs „didžio įkvėpimo“ šaltiniu. Tokie pareiškimai akivaizdžiai pamalonindavo amerikiečius, tačiau šių frazių autorių jie vis dėlto vertino atsargiai.
Vakarietiškos vertybės
Kai po V.Pociūno mirties kilęs triukšmas privertė sukrusti VSD ir kitas įtakingas valdžios struktūras, o A.Januška pasitraukė iš pareigų, JAV ambasada Vilniuje parengė išsamią sekretoriaus veiklos ir atstatydinimo ataskaitą. Tokios pažymos paprastai rengiamos tik tuomet, kai keičiasi aukščiausio rango veikėjai, tačiau „pilkasis kardinolas“, nors ir neoficialiai, tokiu buvo laikomas ir Vilniuje, ir Vašingtone.
Kaip paaiškino buvęs ilgametis A.Januškos bendradarbis ministerijoje Renatas Juška, tuo metu „kritika pavirto atviru melu ir faktų klastojimu, todėl geriausia išeitis buvo trauktis“. Pasak diplomato, URM sekretorių erzino kalbos apie jo „mistines galias kontroliuojant ministerijas, todėl jis pasielgė kaip būtų elgęsis bet kuris Vakarų šalies pareigūnas“.
Tuo tarpu S.Šatūnas atkreipė dėmesį į tai, kad vis didesnį spaudimą patiria ir kiti šios agresyviai provakarietiškos, demokratijos vertybes ginančios grupuotės nariai – VSD vadovas Arvydas Pocius bei jo pavaduotojas Darius Jurgelevičius.
 |
| Audriaus Bagdono/BFL nuotr./„Mažeikių nafta“ |
Ar A.Januška galėjo būti kaip nors prisidėjęs prie tragedijos Breste? Atsakymo savo vadovybei amerikiečiai nepateikia, tačiau pabrėžia turintys duomenų, kad būtent jis surengė šio aukšto VSD pareigūno „ištrėmimą“ į Baltarusiją. Čia taip pat paminima ir galima šio konflikto priežastis: V.Pociūnas, tuometis Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas, ėmė trukdyti A.Januškai artimiems verslininkams, turintiems interesų Vakarų Lietuvoje.
Konkrečiai – vadinamajame 2K projekte, kuris, be kita ko, apibrėžė ir tranzitą tarp Klaipėdos ir Kaliningrado. JAV ambasados pranešime minimas uostamiesčio verslininkas Rimantas Stonys, tuo metu vadovavęs įmonei „Dujotekana“, kurios veiklą ir kilmę tyrė V.Pociūnas.
Rusai ateina!
Pažymos autorių apklausti pareigūnai ir neįvardijami šaltiniai apie A.Januškos pasitraukimo priežastis kalba panašiai: visą skandalą surengė Rusijos specialiosios tarnybos. Priežastis – agresyvi URM sekretoriaus veikla, akivaizdžiai erzinusi Kremlių. Šia proga prisimintas ir garsusis epizodas, kuomet šis pareigūnas atvirai pagrasino Rusijos ambasadoriui, kad Lietuva gali pradėti remontuoti geležinkelio atšaką, siejančią Kaliningradą su Rusija, atkirsdama anklavą nuo žemyninės dalies, jei Maskva ir toliau imituos naftotiekio „Družba“ remontą.
„Lietuvoje yra įprasta kaltinti Rusiją dėl visų didžiausių sukrėtimų ir skandalų ir mes tikriausiai neišsiaiškinsime visų aplinkybių, privertusių pasitraukti šį paslaptingą pareigūną. Tačiau labiausiai mus stebina tai, kad A.Januška atsistatydino dėl tokių sunkiai įrodomų ir nepagrįstų kaltinimų. Iš to, ką mes žinome, galima daryti prielaidą, kad jis būtų galėjęs išvengti šios audros, jei tik būtų panorėjęs. Bet kuriuo atveju, panašu, kad šis Lietuvos Svengalis (literatūrinis personažas, galingas hipnotizuotojas – red.) kurį laiką ir toliau aktyviai veiks politiniuose sluoksniuose“, – rašoma dokumente.
Dabar belieka pripažinti – įžvalgos būta tikslios. Nutaręs kurį laiką dar nenusišalinti nuo įprastinių reikalų, A.Januška spėjo padirbėti G.Kirkilo patarėjo poste. Tiesa, spėlionės, kad „sėkmingai susiklosčius reikalams“, jis galėtų tapti G.Kirkilo sėkmės prezidento rinkimuose architektu, buvo nepagrįstos. 2008 metų rudenį daug kas pradėjo keistis iš esmės.
Originalų dokumentą galite skaityti čia.
Daugiau lietuviškų „WikiLeaks“ temų skaitykite specialioje 15min.lt rubrikoje.
