Tokie yra JAV valstybės departamento slapto susirašinėjimo, patekusio į tinklalapį „WikiLeaks“, duomenys, praneša leidinys „Russkij reporter“.
Išviešintoje JAV diplomatų ataskaitoje apie A.Lukašenkos susitikimą su Estijos URM vadovu Urmu Paetu 2009 metų spalį, sakoma: „Patikinęs Paetą, jog Estija niekada nebuvo jam priešė, A.Lukašenka didžiąją savo 90 minučių susitikimo dalį užsipuldinėjo Rusiją, teigdamas, kad Minskas šią žiemą (2009/2010 metų) gali būti priverstas pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę mainais už pigias dujas iš Rusijos, taip pat kad Rusija išprovokavo karą Gruzijoje“.
Drauge, remiantis JAV diplomatų pranešimu, kurį cituoja „Russkij reporter“, A.Lukašenka davė suprasti, kad stengiasi susilaikyti nuo viešų Gruziją remiančių akcijų. Jis gavo Michailo Saakašvilio kvietimą aplankyti Gruziją, bet „nepadarė to, nes nenorėjo erzinti Kremliaus“.
Kaip pažymima publikacijoje, iš pokalbio matyti, kad A.Lukašenka atsisakė pripažinti separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę, tikėdamasis mainais gauti ekonominės pagalbos iš ES.
„Lukašenka teigė, kad siekia, jog Baltarusija būtų nepriklausoma, ir buvo itin nusiminęs, kai ES nedavė jam paskolos reformoms arba tam, kad jis nepripažintų Pietų Osetijos ir Abchazijos“, – pažymima pranešime.
Remiantis publikacija, tai privertė A.Lukašenką susimąstyti dėl būtinybės bendradarbiauti su ES. Kaip būdingą pavyzdį, jis pateikė Ukrainą.
Baltarusijos prezidentas „teigė, kad Ukraina ėmėsi daugybės reformų, siekdama „patikti“ Europos Sąjungai ir NATO, bet dabar Ukraina nėra nė kiek arčiau narystės šiose organizacijose nei anksčiau, ir, be to, yra apimta ekonomikos ir politikos krizės“.
JAV valstybės departamento dokumente taip pat pažymima, kad „Lukašenka palaikė Rusijai priešišką toną per visą susitikimą. A.Lukašenka sakė, kad tikisi, jog Suomija, Švedija ir Danija atsisakys duoti leidimą tiesti dujotiekį „Nord Stream“.
Remiantis publikacija, šį projektą, A.Lukašenkos nuomone, galėtų pakeisti per Baltarusijos teritoriją einantis antrasis dujotiekis iš Jamalo.
Jis teigė, kad jį nutiesti atsieitų 10 kartų pigiau nei „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu.