Pasak NSGK vadovo, naujai atskleistos yra tik diplomatų asmeninės pastabos apie politikams jau žinomą informaciją.
„Gal ten ir galima aptikti pikantiškų detalių iš užkulisių, bet tai nėra tikros diplomatinės paslaptys. Dauguma faktų, kuriuos skelbia „WikiLeaks“, seniai žinomi. Gal mažiau politika besidomintiems žmonėms ir susidaro įspūdis, kad čia kažkas nauja, bet tai tik anksčiau viešai skelbtos diplomatinės informacijos juodraštinis variantas, papildytas asmeninėmis diplomatų pastabomis“, – interviu „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Anušauskas.
Anot jo, viešai nebuvo kalbama apie tokius paviešintus dalykus, pavyzdžiui, kad Kinija mano, jog Korėjos pusiasalis turėtų būti suvienytas ir vadovaujamas Seulo, kad Saudo Arabijos karalius prašo JAV smogti Iranui.
„Žinoma, viešai apie tai nebuvo kalbama. Bet dauguma tokių tariamų paslapčių vienaip ar kitaip buvo žinomos iš šalių žvalgybos šaltinių ir neturėjo būti didelė staigmena politikams. Šalių viešai skelbiama informacija būna apibendrinta, be detalių, asmeninio bendravimo smulkmenų, o juodraščiuose visko pasitaiko. Tik tokie dalykai ir yra naujiena „WikiLeaks“ viešinamuose dokumentuose“, – sakė jis.
A.Anušauskas pripažino, kad diplomatai, pavadinę Rusijos premjerą Vladimirą Putiną vadovaujančiu gaujos patinu ir Betmenu, o prezidentą Dmitrijų Medvedevą – blankiu, pakliuvo į keblią situaciją.
Arvydas Anušauskas pripažino, kad diplomatai, pavadinę Rusijos premjerą Vladimirą Putiną vadovaujančiu gaujos patinu ir Betmenu, o prezidentą Dmitrijų Medvedevą – blankiu, pakliuvo į keblią situaciją.„Be abejo, diplomatai, kurie surašė tokius epitetus ar juos pasirašė, pakliūva į keblią situaciją. Jiems bus nelengva toliau dirbti šalyse, kuriose jie reziduoja, ir turbūt teks išvykti kitur. Pasitikėjimui tarp šalių išties suduotas smūgis. JAV pasirodė ne itin sugebančios saugoti asmeninę diplomatų informaciją. Dabar ES šalyse svarstoma, kokiu mastu galima teikti JAV asmeninius žmonių, keliaujančių į šią šalį, duomenis. Žinoma, po „WikiLeaks“ sukelto skandalo susitarti dėl tokių dalykų bus kebliau“, – teigė politikas.
Jis taip pat svarstė, kad panašių informacijos nutekinimo atvejų ateityje gali būti ir daugiau.
„Labai svarbu, kad iš „WikiLeaks“ istorijos valstybės pasimokytų ir sugriežtintų informacijos saugojimą. Gal nereikėtų jos kaupti bendroje duomenų bazėje, į kurią gali įsilaužti programišius. NATO kalba apie naujus iššūkius, tarp jų ir kibernetinį pavojų. „WikiLeaks“ parodė, kad žalos gali būti pridaryta nebūtinai pavagiant kokius nors slaptus dokumentus, o paprasčiausiai įsilaužiant į kompiuterių tinklą“, – kalbėjo A.Anušauskas.
NSGK vadovas sakė nemanantis, kad „WikiLeaks“ skelbiama informacija nepakenks Lietuvos santykiams su JAV: „Žinoma, kurį laiką pokalbiai su JAV diplomatais gali būti atsargesni, bet viskas stos į vietas.“
Kelis šimtus tūkstančių JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų prieš savaitę pradėjo viešinti prieštaringai vertinamas tinklalapis „WikiLeaks“. Jis turi ir šimtus Lietuvoje dirbusių JAV diplomatų pranešimų.
„WikiLeaks“ paviešintuose dokumentuose minimas ir A.Anušauskas – esą jis, Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei pernai atsisakius priimti kalinį iš Gvantanamo bazės, „privačiai atsiprašė ir pasiūlė bendriems sąjungininkams spausti ją persigalvoti“.
Dienraščio „New York Times“ paskelbtą informaciją valdančiųjų konservatorių atstovas įvertino kaip „klaidinančią arba melagingą“ ir teigė su Jungtinių Valstijų diplomatais nekalbėjęs apie Vašingtono prašymą Lietuvai priimti Gvantanamo kalinius.
