Baltijos šalių vienybę skaldė Valdas Adamkus, sako V.Vykė-Freiberga

Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga sako nesutinkanti, kad jos sprendimas vykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių 2005 metais skaldė Baltijos šalių vienybę, nors ji ir pasielgė kitaip nei Latvijos ir Estijos prezidentai.
V.Adamkus
V.Adamkus / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Komentuodama „WikiLeaks“ dokumentą, kuris atskleidžia Lietuvos nepasitenkinimą, V.Vykė-Freiberga tikino siekusi bendros Baltijos šalių pozicijos.

„Tikrai bandžiau pasiekti bendrą visų Baltijos šalių prezidentų poziciją. Bet kalbant dėl Baltijos vienybės skaldymo atsakomybė tenka ne man – toje situacijoje tai darė Lietuvos prezidentas“, – BNS sakė V.Vykė-Freiberga.

Ji tikino, kad V.Adamkus paskutinę minutę atsisakė paskelbti bendrą deklaraciją 2005 metų gegužės 9 dieną, todėl ji buvo paskelbta tik Latvijos vardu.

Kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus trečiadienį BNS tvirtino, kad Latvijai nebuvo daromas spaudimas dėl prezidentės sprendimo 2005 metais vykti į Maskvą minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių, bet pripažįsta apgailestavęs dėl tokio V.Vykės-Freibergos žingsnio.

V.Adamkus sakė, kad netiksli yra „WikiLeaks“ paviešinta informacija, esą nusivylusi Latvijos požiūriu į Rusiją prieš beveik šešerius metus Lietuva ragino iš Rygos į Taliną perkelti tuomečio Jungtinių Valstijų prezidento George'o W.Busho vizitą.

„Jokios kampanijos nebuvo vedama, niekas nebuvo skatinamas ar raginamas“, – sakė V.Adamkus.

„Lietuva jokių spaudimų, pareiškimų (nedarė) ar šiurkščios kampanijos nevedė su niekuo“, – sakė buvęs šalies vadovas.

Taip V.Adamkus paneigė paviešinto JAV diplomatinio dokumento teiginį, esą Lietuva vykdė „šiurkščią kampaniją“ perkelti G.W.Busho vizito vietą iš Rygos į Taliną. Šis keturšalis susitikimas įvyko prieš pat Gegužės 9-osios minėjimą Maskvoje.

2005 metais, priešingai nei Latvijos vadovė, V.Adamkus ir Estijos prezidentas Arnoldas Ruutelis atsisakė kvietimų Maskvoje minėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines.

V.Adamkus sakė, kad vos gavęs kvietimą vykti į Maskvą telefonu susisiekė su A.Ruuteliu ir pasakė, jog toks kvietimas Lietuvai nepriimtinas, nes po karo Lietuva pusei amžiaus buvo okupuota.

„Pasakiau, kad Lietuvai dalyvauti Pergalės šventėje, po kurios 50 metų buvome okupuoti, tikrai ne vieta. Estijos prezidento atsakymas buvo, kad jis visiškai sutinka“, – kalbėjo V.Adamkus.

Pasak jo, netrukus po to jis šį klausimą aptarė su V.Vyke-Freiberga ir ši pažadėjo vėliau pranešti apie savo sprendimą, tačiau to taip ir nepadarė.

„Nieko nelaukdamas susisiekiau su prezidente V.Vyke-Freiberga, ji patvirtino, kad kvietimas gautas ir ji tuo klausimu nėra apsisprendusi. Ji sakė, kad artimiausiu metu mane informuos apie oficialią Latvijos poziciją. Deja, niekada to skambučio iš Latvijos prezidentės nesulaukiau ir tik vėliau sužinojau iš žiniasklaidos, kad prezidentė kvietimą priima ir vyksta į Maskvą“, – BNS sakė V.Adamkus.

„Aš apgailestauju, kad tuo metu mes neparodėme bendros pozicijos. Bet niekada dėl to klausimo nebuvo aiškinamasi. Tuo metu galbūt buvo nemalonu, kad negalime sutarti tuo klausimu ir parodyti vienybės, tačiau tai neatsiliepė tolesniam mūsų bendravimui“, – kalbėjo prezidentas.

Rusiško leidinio „Russkij reporter“ interneto svetainėje paviešintame „WikiLeaks“ dokumente rašoma, kad V.Adamkus privačiai tvirtino, esą nusprendusi vykti į Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines Maskvoje V.Vykė-Freiberga suardė Baltijos vienybę ir bando pristatyti Latviją kaip Baltijos lyderę.

„Lietuva pradėjo šiurkščią kampaniją perkelti pasiūlyto viršūnių susitikimo vietą iš Rygos į Taliną, kad nebūtų sukurtas įspūdis, jog JAV pritaria Latvijos požiūriui į Rusiją“, – rašoma „WikiLeaks“ dokumente.

Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių minėjimas Baltijos šalyse nuolat vertinamas prieštaringai. Pernai į 65-ąsias metines vyko Latvijos ir Estijos prezidentai, bet nekeliavo Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis