Rašinys „Parsidavusi žurnalistika“ daugiausiai remiasi skaičiais ir faktais, kuriuos surinko ir apibendrino JAV ambasados Vilniuje darbuotojai, kai kuriais kitais dokumentais. Ataskaita Nr.000648 buvo įslaptinta iki 2017 metų ir pateikta JAV Valstybės departamentui, bet vėliau kartu su tūkstančiais kitų dokumentų atsidūrė „Wikileaks“ duomenų bazėje. Birželio 4-ąją ji buvo paviešinta.
Tai, kas aprašoma šiame dokumente, – jau seniai vieša paslaptis mūsų šalyje. Verslininkai, valstybės veikėjai ir leidėjai puikiai žino žaidimo po kilimu taisykles bei gero įvaizdžio įkainius. Tačiau dabar gavome progą pažvelgti į ketvirtąją valdžią iš šalies, kitų akimis. Be pagražinimų ir nutylėjimų.
Niūrus paveikslas
Žiniasklaidos priemonių savininkai šantažuoja verslininkus. Laikraščius valdantys asmenys turi tiek politinių, tiek verslo interesų. Politikus piktina tik tai, kad tenka brangiai mokėti už juos šlovinančius straipsnius. Toks Lietuvos žiniasklaidos vaizdas piešiamas prieš ketverius metus JAV ambasados Lietuvoje darbuotojų parengtoje ataskaitoje.
Įslaptintame dokumente amerikiečiai reiškia susirūpinimą dėl didžiųjų laikraščių savininkų veiklos metodų. Medžiagą ataskaitai rinkę diplomatai pabrėžia, kad žiniasklaidos priežiūros institucijos mažai ką tegali padaryti, o padėtį pagerintų naujienų portalų augimas, užsienio kapitalo įmonių valdomų žiniasklaidos priemonių gausėjimas arba esamų laikraščių savininkų pasikeitimas. „Tačiau nematyti, kad tai nutiks greitai, nes laikraščius valdantys asmenys pernelyg vertina turimą galią“, – teigiama dokumente.
Pabrėžiama, kad žiniasklaidos korupcija mažina jos patikimumą, kenkia Lietuvos institucijoms, baugina politikus, verslą ir visuomenę. Tai esą kenkia ir JAV kompanijoms Lietuvoje, kurios mažiau nei vietiniai varžovai linkę žaisti pagal laikraščių savininkų diktuojamas taisykles.
Už ramybę reikia mokėti
Slaptoje ataskaitoje rašoma kad, kaip ir daugelyje šalių, Lietuvos žiniasklaidos priemonės turi savo favoritus. Tačiau Lietuvoje už tai reikia mokėti. Ataskaitoje minimas neįvardintas Darbo partijos atstovas JAV ambasados darbuotojams papasakojo, kad straipsnis pagrindiniame šalies dienraštyje „Lietuvos rytas“ jam kainuotų 25 tūkst. Lt. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijai – 5 tūkst. Lt. „Jis nesiskundė, kad moka už straipsnius – tokią praktiką jis laiko tinkama. Politikas yra nepatenkintas tik tuo, kad jo politinei jėgai tai kainuoja brangiau“, – rašoma ataskaitoje. Jos rengėjai pabrėžia, kad perkami straipsniai pateikiami kaip žurnalistų rašiniai, ne kaip reklama.
Dokumente cituojamas buvęs žurnalistas bei tuomečio premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Vilius Kavaliauskas amerikiečiams pasakojo, kad Lietuvoje reikia „nusipirkti teisę nebūti puolamam“. „Dienraštis gali pakeisti ministrą – bet kuris dienraštis, bet kurį ministrą. Valdžios atstovai atrodo tarsi suparalyžiuoti žiniasklaidos“, – teigė V.Kavaliauskas.
Milijono vertės pasiūlymas
Daugiausiai dėmesio slaptame dokumente skiriama dienraščiui „Respublika“. JAV farmacijos bendrovės „Pfizer“ atstovybės Lietuvoje vadovas Raimundas Voiška amerikiečių diplomatams papasakojo prieš kelerius metus sulaukęs šio leidinio savininko pasiūlymo – neva už 1 mln. litų „Respublika“ sužlugdys įmonės konkurentus. Atstovybės vadovas turėjo apsispręsti per dvi savaites.
Žiniasklaidos priemonių savininkai šantažuoja verslininkus. Laikraščius valdantys asmenys turi tiek politinių, tiek verslo interesų. Politikus piktina tik tai, kad tenka brangiai mokėti už juos šlovinančius straipsnius.Dokumente rašoma, kad po dviejų savaičių pas R.Voišką atėjo žmonės iš „Respublikos“ reklamos skyriaus. Jiems buvo pasakyta, kad „Pfizer“ atsisako pasiūlymo. Netrukus po to dienraštyje pasirodė straipsniai apie žmonių mirtis nuo „Viagros“, vieno iš „Pfizer“ gaminamų preparatų. Vėliau laikraštis rašė apie išpūstas „Pfizer“ gaminamų medikamentų kainas, skurstančių ligonių išnaudojimą. Dar vėliau „Respublika“ paskelbė, kad R.Voiška pakėlė ranką prieš vaiką. Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad bendrovės atstovybės vadovas iš tiesų susikivirčijo su kaimynų berniuku. „Dienraštis nusiuntė šį straipsnį į „Pfizer“ atstovybės biurą“, – teigiama dokumente. Ataskaitoje rašoma, kad kai teisėsaugininkai ir „Pfizer“ atliktas vidinis tyrimas nenustatė, kad R.Voiška elgėsi netinkamai, „Respublika“ paskelbė, kad jis visus papirko.
Dar vėliau „Respublikoje“ buvo skelbiama, kad R.Voiška prisigėrė su tuomečio premjero patarėju ir paryčiais apšlapino restorano langą. „Pfizer“ kompanija aiškinosi, kas tuomet įvyko, bet neaptiko įrodymų, kad toks įvykis apskritai buvo.
Taip išmušinėja reklamą
JAV ambasados darbuotojams R.Voiška pasakojo, kad didžioji dalis amerikietiškų bendrovių Lietuvoje kyšių žiniasklaidai mokėti nelinkę, bet europietiškos kompanijos tai daro palyginti noriai, o vietinėms įmonėms tai yra vienas iš būdų daryti verslą.
Dokumento autoriai nurodo kalbėjęsi su vieno iš bankų vadovu, kuris pabūgo apie banką skelbiamų neigiamų publikacijų ir susimokėjo. Publikacijos liovėsi, o jis suprato pasielgęs tinkamai.
Ataskaitoje cituojama 8 metus „Respublikoje“ dirbusi žurnalistė (pavardė redakcijai žinoma, – red. past.) amerikiečiams teigė, kad Lietuvos žiniasklaidos problema – laikraščių savininkai. „Jie užsipuola verslininkus, norėdami iš jų „išmušti“ reklamos“, – remdamiesi žurnaliste rašo ambasados darbuotojai. Žurnalistė papasakojo, kad „Respublika“ išspausdino nemažai neigiamų publikacijų apie kompaniją „Mercedes“, nes jos atstovai nesutiko užsakyti reklamos dienraštyje.
Originalų dokumentą galite skaityti čia.
Problemos lieka tos pačios
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Sergejus Muravjovas |
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas, kalbėdamas su „15min“, tikino, kad dažnai tenka girdėti, jog žiniasklaidos atstovai, bendraudami su verslininkais, taiko gana brutalias priemones. Prieš keletą metų „Transparency International“ darytas tyrimas atskleidė, kad verslininkai bijo žiniasklaidos, nes tiki, jog ji gali sužlugdyti bet kokį verslą. „Neteko girdėti, kad padėtis mūsų šalies žiniasklaidoje būtų pasikeitusi iš esmės“, – sakė jis.
Anot S.Muravjovo, žiniasklaidos priemonės nesiima priemonių skirti daugiau dėmesio bendravimui su visuomene, neturi etikos kodeksų. Jis įsitikinęs, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti skaitytojų švietimui, kad šie lengviau atskirtų, kurie straipsniai yra nupirkti.
Sumos – šimtatūkstantinės
Apie tai, kad verslininkų mokamos didžiulės sumos žiniasklaidai – įprasta praktika, viešai buvo prabilta 2006 metais Valstybės saugumo departamentą (VSD) supurčiusio skandalo metu.
Tyrimą vykdžiusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) apie tai papasakojo „kurmiais“ praminti saugumiečiai. Viename iš posėdžių, kurių stenogramos yra paskelbtos viešai, vienas saugumo darbuotojas parlamentarams teigė, kad bendrovė „Dujotekana“ moka žiniasklaidai.
 |
| „Lietuvos žinių“ nuotr./Rimandas Stonys |
„Finansuoja „Dujotekana“, ypač šiuo metu tai pasireiškė, ir tas jo (tuomečio „Dukotekanos“ prezidento Rimando Stonio – aut.) pokalbis su savo dabar nauja žmona, Stonio, kad jau mane visiškai užkniso, kadangi liksiu be kelnių, kadangi susitarimas yra iki tam tikro laikotarpio, o paskui viskas iš naujo, nes yra, matyt, kitos jėgos, kurios norėtų. Kitas dalykas, prestižas... (Negirdėti) Yra kalbama, yra... (Negirdėti) sutarties sudarymą 200, 400 tūkst., reklamų užsakymų“, – sakė jis.
NSGK posėdyje saugumietis sakė, kad „asmenys, kurie atstovauja Rusijos kompanijoms Lietuvoje, įgyvendindami įvairius projektus energetikos sektoriuje, daro įtaką valstybinėms institucijoms“. Jis pridūrė: „Jie formuoja, kada jiems iškyla būtinybė, taip pat yra užfiksuota, formuoja visuomenės nuomonę išnaudodami kaip įrankį mūsų žiniasklaidą. Tai yra daugiausia „Respublika“, „Lietuvos rytas“.
Paklaustas, ar VSD buvo žinoma apie su Rusija susijusių verslo struktūrų įtaka Lietuvos žiniasklaidai, tas pats saugumietis minėjo Darbo partiją. „Rusijos verslo struktūrų, su kai kuriais jų atstovais, taip? Tai mes pavadinkime taip: Viktoras Uspaskichas taip, nes toje kasoje yra 1 mln. 800 tūkst. per metus sumokėta... „Respublikai“, – kalbėjo jis.
V.Kavaliauskas nustebęs
JAV ambasados ataskaitoje cituojamas žurnalistas Vilius Kavaliauskas „15min“ teigė esąs nustebintas, kad į viešumą patekusiame dokumente minima jo pavardė.
„Su ambasados atstovais buvo daug kontaktų. Galėjo būti per kokį priėmimą. Net nežinau, kas parašė šį dokumentą. Jeigu buvo daroma analizė, jie padarė išvadą, ir reikėjo įdėti ją kam nors į lūpas. Taigi čia įprastas dalykas rašant kokią nors ataskaitą“, – kalbėjo jis.
Pašnekovui pacitavus dokumente jam priskiriamą citatą, jog Lietuvoje reikia nusipirkti teisę būti nepuolamu, jis teigė, kad mintis – įdomi. „Bet nemanau, kad ji išskriejo iš mano lūpų. Tikrai ne mano“, – sakė V.Kavaliauskas.
 |
| Laikraščio „15min“ nuotr./Vilius Kavaliauskas |
Tačiau Norvegijos dienraščiui „Aftenposten“ V.Kavaliauskas kalbėjo drąsiau. „Tam, kad nebūtum užsipultas, turi susimokėti“, – „Aftenposten“ sakė ilgametis žurnalistas. Jis tvirtino, kad finansų krizė dar labiau sumenkino Lietuvos žiniasklaidos etikos standartus: „Nuo 2007 metų situacija nė kiek nepagerėjo. Daugelis redaktorių ir žurnalistų parsiduoda, į paviršių nuolat iškyla abejotinos žiniasklaidos ir valdžios atstovų sąjungos. Lietuvos žiniasklaidai prieš dvejus metus buvo panaikintos mokestinės lengvatos. Tai sustiprino korupciją ir tapo šalies nelaime“.
Lietuviškos problemos
Koncernas „Schibsted“ praėjusiame dešimtmetyje svarstė galimybę įsigyti dienraštį „Respublika“. Hansas Erikas Matre 1997–2004 m. vadovavo „Schibsted“ grupės veiklai Baltijos šalyse, taip pat buvo „Eesti Media“ vadovas. Jis pasakojo buvimo Vilniuje metu analizavęs „Respubliką“ ir galimybę šį dienraštį įsigyti.
Anot „Wikileaks“ nutekintų JAV ambasados Vilniuje dokumentų, „Kauno diena“ buvo vienintelis objektyvus laikraštis, kol priklausė norvegams.„Problema, su kuria susiduria žiniasklaida šiame regione, – silpna etika ir korupcija – puikiai žinoma. Man susidarė įspūdis, kad kuo labiau į pietus, tuo ši problema didesnė, – „Aftenposten“ kalbėjo H.E.Matre. – Todėl „Schibsted“ koncernas nutarė įsigyti Estijos žiniasklaidos kompanijas. Žinau, kad mums niekada neteko čia susidurti su tokiomis aplinkybėmis, su kokiomis žiniasklaida susiduria Lietuvoje“.
Buvęs bendrovės „Orkla Media“ generalinis direktorius Rytų Europoje Bjørnas Cato Funnemarkas patvirtino, kad bendrovė dėl korupcijos atleido kelis redaktorius ir žurnalistus Lenkijoje.
„Du sykius 1990-aisiais dėl ryšių su politinėmis partijomis atleidome mūsų pasitikėjimą praradusius redaktorius. Vieną sykį norėta išspausdinti straipsnį su politine propaganda apie tuomečio prezidento partiją. Mažiausiai du žurnalistai Lenkijoje taip pat buvo atleisti dėl iš bendrovių, norėjusių teigiamų atsiliepimų apie jas, dovanų gautų prabangių kelionių“, – „Aftenposten“ pasakojo B.C.Funnemarkas.
Jis aštuonerius metus buvo regioninio Lietuvos laikraščio „Kauno diena“ vadovas. „Girdėjau nemažai pasakojimų apie tai, kaip mūsų konkurentai parduodavo straipsnius. Deja, tai įprasta sistema“, – kalbėjo B.C.Funnemarkas.
Anot „Wikileaks“ nutekintų JAV ambasados Vilniuje dokumentų, „Kauno diena“ buvo vienintelis objektyvus laikraštis, kol priklausė norvegams. Tačiau 2007 m. laikraštį įsigijus Lietuvos bendrovei „Hermis Capital“, jo etikos standartai labai krito, jame pradėti spausdinti „akivaizdžiai užsakyti ir šališki straipsniai“.
