Amerikiečių diplomatai, pasak 1991 metų sausio 3 dieną sukurto pranešimo, siūlė Vašingtonui oficialiai paraginti situaciją spręsti derybomis, o ne jėga.
„Latvijos Vyriausybė, pasak jos atstovo, atrodo, yra labiausiai susirūpinusi dėl tikimybės, kad įvykiai gali imti slysti iš rankų ir yra aiškiai nusiteikusi problemą spręsti ten, kur mano esant jos šaltinį, – Maskvoje. Nepaisant to, ar įvykiai Rygoje buvo surežisuoti Maskvoje, ar ne, yra realus smurto protrūkių pavojus, kurio neišeis išspręsti taikiu būdu“, – rašė JAV ambasada Maskvoje.
Tuo metu lietuviai, anot amerikiečių, bendravusių su tuometiniu Lietuvos pasiuntiniu Maskvoje Egidijumi Bičkausku, buvo mažiau susirūpinę.
„Bičkauskas, kuris anksčiau buvo susirūpinęs, kad sovietai ketina imtis naujos ekonominės blokados ar tiesioginio prezidentinio valdymo, įspėjo, kad situacijos Vilniuje „nereikia pernelyg dramatizuoti“. Lietuvos Aukščiausioji Taryba rengia susitikimą, kad nuspręstų, kokių žingsnių imtis, tačiau nemano, kad situacija yra krizinė ir neplanuoja siųsti atstovų į Maskvą kalbėtis su sovietų vadovybe“, – rašė JAV diplomatai.
Vis dėlto, anot amerikiečių, tuometinė Lietuvos premjerė Kazimira Prunskienė nutraukė vizitą Australijoje ir grįžo į Vilnių.
JAV ambasados pasiūlė dėl susidariusios situacijos paskelbti oficialią poziciją.
„Mes siūlome, jog (Valstybės) departamento atstovas spaudai padarytų pareiškimą ragindamas, kad situacija būtų sprendžiama derybomis, nenaudojant smurto“, – rašoma paviešintame dokumente.
1991 metų sausio 13-ąją sovietų pajėgoms šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą žuvo 14 jį saugojusių beginklių žmonių. Latvijoje 1991-ųjų sausio 13 ir 27 dienomis žmonėms organizavus pasipriešinimą sovietų pajėgoms žuvo septyni žmonės.
