„Kaip parodė kariniai mokymai, Rusija turi ribotų galimybių rengti bendras operacijas, kuriose dalyvautų karinės oro pajėgos, nes pasenusi ir susidėvėjusi jų materialinė dalis“, – pažymima memorandume, kurį parengė JAV atstovybė prie NATO 2009 metų lapkričio 23 dieną.
2009 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais Rusija surengė Ladogos ir Baltijos jūros regione dvejus didelius karinius mokymus – karinėse pratybose „Ladoga“ ir „Vakarai“ iš viso dalyvavo 33 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos karių.
NATO šias pratybas aptarė lapkričio 18 dieną Briuselyje – uždarame pasitarime dalyvavo 28 Aljanso šalių ambasadoriai.
„Per manevrus daugiausia dėmesio buvo skiriama atakoms iš Lenkijos ir Lietuvos teritorijų atremti, jų uždavinys buvo imituoti balistinių raketų su branduoline galvute panaudojimą“, – pažymima Aljanso dokumente.
Viena NATO ekspertų padarytų išvadų ta, kad karo atveju Rusija priklausys nuo savo taktinio branduolinio ginklo galingumo.
2009 metų lapkričio 25 dieną Aljansas pakvietė Rusijos nuolatinį atstovą prie NATO Dmitrijų Rogoziną atsiskaityti apie karinius mokymus. Kai kurios šalys – tarp jų Baltijos šalys – pareiškė susirūpinimą dėl šių manevrų.
JAV atstovas prie Aljanso Ivo Daalderis 2010 metų gruodžio 10 dieną savo diplomatiniame laiške pažymėjo, kad NATO negavo įvykių apžvalgos ir atmosfera buvo įtempta.
D.Rogozinas pavadino visus aptarimus „beprasmiškais“, o NATO šalių spaudos pranešimus –„nesantaikos kurstymu“.
Rusijos diplomatas neigė, kad kariniuose mokymuose buvo imituojamas branduolinio ginklo panaudojimas.
