Maždaug pusė šios sumos „WikiLeaks“ pasiekė per mokėjimo sistemą „PayPal“. 2010 metų pabaigoje „PayPal“, o taip pat „Visa“ ir „MasterCard“ atsisakė toliau priimti „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui skirtus pervedimus. Likę pinigai atkeliavo tiesioginiais banko pavedimais.
Daugiausiai finansinių aukų sulaukta balandį ir gruodį – šiais mėnesiais „WikiLeaks“ rėmėjai projekto autoriams pervedė atitinkamai 170 ir 102 tūkstančius eurų. Pažymėtina, kad pati didžiausia auka siekė 3,5 tūkst. dolerių, o vidutiniškai kiekvienas žmogus persiuntė kiek mažiau nei po 25 eurus.
Per 2010-uosius metus „WikiLeaks“ išleido beveik 402 tūkst. eurų. Iš jų 59 tūkst. eurų panaudoti paties projekto veiklai vykdyti. Dar 143 tūkst. eurų išleisti projekto palaikymui užtikrinti ir informacinei kampanijai, dokumentų apie karą Irake ir Afganistane, o taip pat JAV Valstybės departamento dokumentų viešinimui.
62 tūkst. eurų – tai transporto išlaidos. Teisininkų konsultacijos „WikiLeaks“ projekto kūrėjams kainavo dar beveik 33 tūkst. dolerių. Per 104 tūkst. dolerių buvo skirta „WikiLeaks“ darbuotojų atlyginimams.
„WikiLeaks“ projektas tapo žinomas visame pasaulyje 2010-aisiais, kai pradėjo skelbti slaptus Pentagono ir JAV Valstybės departamento dokumentus, o projekto įkūrėjas J.Assange'as pradėtas persekioti dėl kaltinimų įvykdžius seksualinius nusikaltimus Švedijoje. Pats J.Assange'as tvirtina, kad kaltinimai jam yra suklastoti, o jis yra persekiojamas dėl politinių motyvų.
