Vaikštant po stovyklas, išsidėsčiusias aplink mūšio lauką, lankantis greta vykstančiose mugėse ar įvairiausiose renginiuose, girdėti ne tik lenkų kalba. Skamba vokiečių, anglų ir, žinoma, lietuvių kalbos.
„Esu čia, nes labai keista būti lietuviu ir neatvykti, kai vyksta tokios iškilmės – Žalgirio mūšio 600 metų minėjimas. Manau, kad 700 metų jubiliejaus tikrai nesulauksime, todėl negalėjau praleisti šio renginio“, – 15min.lt žurnalistui sakė Lietuvos repo ir hip–hop`o muzikos atstovas Gabrielius Liaudanskas–Svaras.
Jis į Žalgirio mūšio lauką atvyko trečiadienį ir žada pasilikti čia dar porą dienų.
„Turiu pažįstamų ir draugų tarp tų, kurie kausis. Tad planuoju vėliau juos pasveikinti su pergale. Čia tvyro labai gera nuotaika. Manau, kad puikiai praleisime laiką“, – sakė Svaras.
„Norime, kad visi žinotų, kas yra lietuviai“
Trečiadienį po keturias dienas trukusios kelionės, Žalgirio mūšio lauką pasiekė 43 dviratininkai, startavę Kazlų Rūdoje. Dviratininkų grupėje yra ne vien suvalkiečiai. Dviračių pedalus mynė žmonės iš Kretingos, Šiaulių, Vilniaus, Elektrėnų, Šakių, Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos. Tarp jų yra ir dvylikametis berniukas bei dešimties metų mergaitė.
Duomenų apie orą išlikę daug. Naktį praslinko smarki liūtis, ryte pasirodė saulė. Buvo labai karšta. Netiesa, kad Jogaila dvejas mišias laikė iš bailumo. Lietuviai ir lenkai buvo įsikūrę pavėsyje. O kryžiuočiai išsirikiavo lauke, jie kaito šarvuose, kai kurie alpo iš karščio.„600 metų yra didelė sukaktis. Todėl ir buvo sugalvotas toks žygis dviračiais. Per keturias dienas, nenutiko jokių incidentų, visi sėkmingai atvažiavom“, – apie dviratininkų kelionę pasakojo Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centro direktorius Giedrius Bielskus.
15min.lt žurnalistui dar nebaigus kalbėti su dviratininkų vadovu, į lietuvių turistų stovyklą įsuko motociklininkų grupelė su lietuviškomis trispalvėmis ant savo transporto priemonių. Vaikinai sako esantys tiesiog draugai, kartu leidžiantys laiką.
Motociklininkai iš Lietuvos teigia, kad į žygį senais rusiškais motociklais su priekabomis leidosi norėdami sau įrodyti, jog dar „nėra iki galo atbukę“.
„Mes nemėgstame leisti laisvalaikio prie televizoriaus ar nosį krapštydami. Mums reikia veiksmo. Čia atvažiuoti sugalvojome dar žiemos viduryje. Juk didelis jubiliejus – 600 metų. Anksčiau girdėjome atgarsių, kad čia diskriminuoja lietuvius, tai nusprendėme tvarką padaryti, kad kiti žinotų, kas tie lietuviai. Užsibrėžėme sau tikslą ir ramiai per porą dienų atvažiavome“, – pasakojo motociklininkai.
Pakeliui vaikinai aplankė kelias istorines vietas, apžiūrėjo Olštyno pilį, buvusį A.Hitlerio bunkerį „Vilko irštva“. Motociklininkai taip pat sako važiavę pro Lenkijoje esančius lietuvių kaimus, pro Punską.
„Žmonės mums šypsojosi. Manau, kad tokie dalykai ne tik juos džiugina, bet ir mums malonūs. Matosi, kad žmonės ilgisi Lietuvos, nori pakalbėti lietuviškai, pasidalinti savo kasdienybe“, – pasakojo vaikinai, kurie teigia, jog jų gyvenimo būdas – motociklai.
„Visi turime japoniškus motociklus, tačiau ta technika, su kuria atvažiavome, tarp mūsų yra labiausiai gerbiama. Ji turi savo sielą, tai nėra vien metalo gabalas, nes mes į šitą techniką įdedame daug darbo ir savo širdies. Surenkame savo rankomis. Tiesiog privalu į šią techniką įdėti net tik pinigų, bet savo protą bei sielą, kad ji važiuotų“, – į klausimą, kodėl pasirinko būtent tokius motociklus, atsakė vaikinai.
Susidarė kilometrinės grūstys
Tuo tarpu Žalgirio mūšio lauke jau beveik baigti visi parengiamieji darbai. O saulė Griunvalde kepina negailestingai. Profesorius Aleksas Luchtanas iš Vilniaus universiteto teigia, kad beveik toks pats oras šioje vietoje buvo ir prieš 600 metų.
Keista būti lietuviu ir neatvykti čia, kai vyksta tokios iškilmės – Žalgirio mūšio 600 metų minėjimas. Manau, kad 700 metų jubiliejaus tikrai nesulauksime, todėl negalėjau praleisti šio renginio„Duomenų apie orą išlikę daug. Naktį praslinko smarki liūtis, ryte pasirodė saulė. Buvo labai karšta. Netiesa, kad Jogaila dvejas mišias laikė iš bailumo. Lietuviai ir lenkai buvo įsikūrę pavėsyje. O kryžiuočiai išsirikiavo lauke, jie kaito šarvuose, kai kurie alpo iš karščio. Mūšio viduryje, kai jau nieko nebuvo matyti per dulkes, vėl prašniokštė liūtis, kuri nuplovė dulkes ir mūšis tęsėsi. O naktis po mūšio buvo labai šalta. Gana daug mūšio lauke likusių sužeistų kryžiuočių naktį tiesiog mirtinai sušalo“, – pasakojo profesorius.
Tiesioginėms transliacijoms iš Žalgirio mūšio inscenizacijos ruošiasi visos Lenkijos televizijos stotys, daugybė radijo stočių. Renginį transliuos ir Lietuvos televizija.
Tikimasi, kad šiemet, minint Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų, šventėje iš viso apsilankys per 100 tūkst. turistų. Norintys gali čia pat pasistatyti palapines, organizatoriai jiems įrengė sanitarinius mazgus, prekybininkai jiems siūlo maisto, šalto alaus.
Tačiau likus mažiau nei parai iki mūšio inscenizacijos, į akis krenta kai kurie nesklandumai. Penktadienio pavakare važiuojančius į mūšio lauką ar iš jo vairuotojus siutino kilometrinės grūstys. Šiemet renginio organizatoriai nusprendė, kad greta mūšio lauko reikia organizuoti vienpusį eismą ir išvykstančius iš renginio kreipti į apylanką.
„Visą laiką važiuodavome ir buvo viskas tvarkoje. Dabar sugalvojo naują tvarką, o mes turime kepti automobiliuose. Tai kas bus rytoj (šeštadienį – red. past.)?“, – savo automobiliu negalėdama išvažiuoti iš automobilių aikštelės į atvykstančiomis mašinomis užkimštą kelią piktinosi viena lenkė.
Čia pat stovėjęs policininkas tik skėsčiojo rankomis ir sakė, kad kažkas atsitiko priekyje. Galiausiai pareigūnas sėdo ant motociklo ir nuvažiavo reguliuoti eismo. Tačiau automobiliai dėl to nepajudėjo nė per centimetrą.
Iš stovėjimo aikštelių norinčius išvažiuoti automobilių vairuotojus ir keleivius išgelbėjo renginyje dirbantys savanoriai. Jie prisiėmė atsakomybę ir automobiliais atvėrė kelią tiesiai per laukus.
„Ne mes reguliuojame eismą, tai policijos darbas. Bet važiuokite paskui kitus automobilius tiesiai per laukus ir išsikapstysite iš šio jovalo“, – 15min.lt žurnalistui patarė vienas savanoris.
Tuo tarpu vykstantieji į renginius Žalgirio mūšio lauke beviltiškai įstrigo grūstyse, kurios nusidriekė net kelis kilometrus.
