Plastikiniai buteliukai
„The Guardian“ duomenimis, per sekundę pasaulyje pagaminama per 20 000 plastiko butelių. Teigiama, kad tinkamai surūšiuoti pavyksta gerokai mažiau nei pusę šio kiekio, o perdirbama vos 7 proc. butelių. Negana to, ateities prognozė taip liūdina, spėjama, kad plastiko butelių kiekis per artimiausius trejus metus turėtų išaugti maždaug penktadaliu.
Plastikas yra viena aršiausių taršos, už kurią atsakingas žmogus, formų – milijonai tonų jo nugula pasaulio miestų pakampėse, miškuose, pakrantėse ir vandenyse. Anot „Independent“, per metus į planetos vandenis patenka per 8 mln. tonų plastiko, o iki 2050 m., skaičiuojama, vandenynuose plastikas kiekiu pralenks žuvis ir kitą jūrų gyvūniją.
Norintiems mažinti vartotojiškumą siūloma keliais būdais kovoti su plastiko invazija. Pirmiausia, rinktis daugkartinio naudojimo talpą, antra – tuos pačius plastiko buteliukus naudoti kelis kartus, o galiausiai svarbiausia – tinkamai juos rūšiuoti.
Plastikinius buteliukus dažniausiai siūloma keisti daugkartinėmis gertuvėmis, stiklo buteliais, grafinais, kurie dažniau naudojami ne vieną kartą, ar tiesiog – įprastais puodeliais. Šiais laikais „žalių“ sprendimų – lengvų puodelių, kompaktiškų, mažai vietos užimančių, o ir labai spalvingų bei originalaus dizaino gertuvių – daugiau, nei galite įsivaizduoti.
Plastikiniai šiaudeliai
Viena iš dešimties dažniausiai vandenyno išmetamų šiukšlių, anot „Greener Ideal“, – plastikinis šiaudelis. Vien amerikiečiai per dieną jų išmeta per 500 000, tokio kiekio užtektų dukart apjuosti Žemės rutulį. O kur dar likusi vartotojiško pasaulio dalis?
Apie plastikinių šiaudelių gamybos ir tiekimo į rinką nutraukimą pradeda kalbėti vis garsiau. Štai Kalifornijoje numatomi pokyčiai, kurie leistų restoranams ir kavinėms pateikti klientui gėrimą su šiaudeliu tik tokiu atveju, jei klientas jo paprašė. Siūloma, už tokių taisyklių nesilaikymą įvesti netgi pinigines baudas.
Panašias iniciatyvas, anot CNN, svarsto ir Škotija. Tik ši užsimojusi dar griežčiau – iki 2019 m. plastikinius šiaudelius iš viso pašalinti iš rinkos.
Plastikiniai maišeliai
Vienkartinių plastikinių maišelių žala gamtai ir gyvūnijai yra milžiniška. Per vieną minutę pasaulio žmonija sunaudoja apie milijoną plastikinių maišelių, o per metus tai sudaro daugiau nei 500 milijardų vienetų. Daugiau nei pusė šių maišelių yra panaudojami vos kartą ir išmetami. Tinkamai išrūšiuojama ir perdirbama – tik nedidelė dalis, o didžioji dalis patenka į gamtą, vandenyną.
Vienas didžiausių iššūkių ne tik švara, vizualioji tarša ir atliekų tvarkymas, nuo plastikinių maišelių itin kenčia ir sausumos bei vandens gyvūnija. Plastiko maišeliai, jų dalelės patenka į gyvūnų maistą arba gyvūnai ima juos tiesiog ėsti, o tai daro didžiulę įtaką jų sveikatai ir dažniausia priveda prie žūties.
Pavyzdžiui, Indijoje, pasak „Greener Ideal“ dėl plastikinių maišelių kasmet krenta daugybė karvių. Dažnai jos nejučia suėda besimėtančius plastikinius maišelius ar jų liekanas tiesiog besiganydamos ganyklose. Tai buvo pastebėta po chirurginių tyrimų, kai karvių virškinimo traktuose buvo rasta daugybė plastikinių maišelių liekanų.
Plastikiniai maišeliai tampa didžiuliu iššūkiu ir vandens gyvūnijai, pavyzdžiui, vėžliams, kurie dažnai maitinasi medūzomis, o plastikiniai maišeliai juos „suklaidina“.
Tiesa, gyvajai gamtai plastiko iššūkis tuo nesibaigia. Vandens gyvūnija kenčia nuo to, kad plastiko kiekis vandenynuose jau beveik prilygsta pačios gyvūnijos skaičiui, plastikiniai maišeliai naikina gyvūnų buveines, teršia ekosistemą, o galiausiai į vandenį skleidžia chemines medžiagas, iš kurių yra pagaminti.
Vienas iš labai svarbių eko žingsnių – riboti plastikinių maišelių naudojimą ir keisti juos daugkartinio naudojimo maišeliais. Išanalizavę savo įpročius daugelis suvokia, kad apsipirkdami kiekvieną dieną prekybos centre sunaudoja kur kas daugiau maišelių, nei reikia iš tiesų. Pavyzdžiui, kiekvieno rūšies vaisių – obuolių ir bananų, nebūtina dėti į atskirus maišelius, jie puikiausiai telpa viename. O ilgainiui suvokiama ir tai, kad dalis prekių apskritai nebūtinos pakuoti. Visas įsigytas prekės sudėjus į daugkartinio naudojimo maišelį, tampame ne tik „žalesni“, bet ir truputį taupesni.
Popieriaus taupymas
Popierius – viena iš gamtos „duotybių“, apie kurią taip pat susimąstome labai retai. Ypač kai išmetame pusiau prirašytą popieriaus lapą į šiukšliadėžę. Anot „The world counts“, net 93 proc. pasaulio popieriaus yra pagaminta iš medžių, o popierius sudaro net pusę visų „verslo atliekų“. Deja, manoma, kad ateityje besaikio popieriaus vartojimo ir atliekų kiekis tik didės. Prognozuojama, kad iki 2020 m. kasmet pasaulyje bus pagaminama per 500 milijardų tonų popieriaus ir kartono.
Be tinkamo rūšiavimo ir siekio tiesiog naudoti mažiau popieriaus, yra daugybė būdų, kaip galime tausoti gamtą ir mažiau teršti, tereikia pasitelkti kūrybiškumą ir praktiškumą. Spausdinkite ir rašykite ant abiejų popieriaus pusių – taip sunaudosite kone perpus mažiau popieriaus. Laikraščius galite panaudoti dovanų pakavimui, žurnalus paaukoti mokykloms, bibliotekoms, popierių galite panaudoti langų valymui ir t.t.
Vienkartiniai puodeliai
Kava išsinešti tapo skubančios, stilingos ir nuolat darbuose paskendusios visuomenės atributu. Pamatyti žmogų su kartoniniu kavos puodeliu rankose netruktų nė kelių minučių veikiausiai visuose didžiuosiuose pasaulio miestuose. Aišku, ir ne tik juose. Vis dėlto didžiulė bėda tai, kad šie puodeliai itin retai pasiekia rūšiavimo konteinerius ir perdirbimą.
Pavyzdžiui, „The Guardian“ teigimu, Jungtinėje Karalystėje per dieną kavos mylėtojai sunaudoja per 7 mln. vienkartinių kavos puodelių ir vos 1 proc. jų yra perdirbama. Aplinkosaugininkai nuolat nuogąstauja, kad kavos industrija per mažai dėmesio skiria šiai problemai, tačiau kai kurių pavyzdžių yra. Apie veiksmus mažinti vienkartinių puodelių naudojamą neretai kalbama nacionaliniu ar tarptautiniu mastu. Apie papildomą rinkliavą vienkartiniams puodeliams kalbama Airijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Skatindamos vartotojų draugiškumą aplinkai, kai kurios kavinės siūlo netgi priešingas iniciatyvas – nuolaidą kavai, pilamai į atsinešta daugkartinį puodelį. Taigi, dar vienas žingsnis eko žmogaus link – labai paprastas, mažinti vienkartinių puodelių vartojimą.
Indų plovimas karštu vandeniu
Vienas iš dažniausių atvejų, kai žmonės be reikalo vartoja energiją – vandens šildymas. Veikiausiai tą patį rezultatą pasieksite plaudami indus ir šiltu, ir labai karštu vandeniu, o dažnai, jei indai ne itin nešvarūs juos puikiausiai galima išplauti ir šaltu. Bet jei nenaudosite tiek daug energijos vandens pašildymui jau po kelių savaičių ar mėnesių būsite prisidėję prie žemės išteklių saugojimo.
Pasyvūs vampyrai
Apie dešimtis elektros prietaisų namuose nuolat įjungtų į elektros tinklą net nesusimąstome. Ryte spustelime virdulio mygtuką, užsiplikome kavą ir keliaujame toliau. Minutei įsijungę televizorių jį išjungiame nuotolinio valdymo pulteliu – ir einame pro duris. O kur dar mikrobangų krosnelė, virtuvės kombainas, šaldytuvas, telefonų ar kompiuterių įkrovikliai ir kiti pasyvūs elektros energijos „rijikai“. Prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo visiškai paprasta – vos keliais kasdieniais žingsniais, užtrunkančiais kelias sekundes. Pasinaudojus elektros prietaisu – išjungti jį iš tinklo, taip tausojant gamtą ir šiek tiek mažinant elektros sąskaitas.
Trumpi atstumai – pėstute
Prie automobilių neretai esame įpratę taip, kad neretai visiškai neskaičiuojame to, jog įveikti kai kuriuos atstumus – kur kas paprasčiau, lengviau ir greičiau pėstute. Eidami su kolegomis pietų į netoliese esančią kavinę ar kelių pirkinių į gretimą parduotuvę šalia namų – palikite raktelius ir žingsniuokite.
Neretai vykdami automobiliu trumpus atstumus sugaištame kur kas daugiau laiko užtrukdami prie šviesoforų, sankryžų ar spūstyse. Pėstute tikslą pasieksime greičiau, neteršdami aplinkos, o ir bent kiek pajudėję fiziškai – pasistūmėję 10 000 žingsnių per parą link.
Bėgantis vanduo
Veikiausiai kiekvienas prisimins atvejus, kai palikdamas iš čiaupo bėgantį vandenį užsiima kita veikla – dantų valymu, indų gramdymu ar lėkščių dėliojimu į lentynėles ar pan. Štai dar vienas paprastai ir nepastebimai pakeičiamas žalingas įprotis. Taip mes eikvojame vieną brangiausių žemės turtų – švarų vandenį.
Daugiau nei du trečdalius žemės paviršiaus sudaro vanduo, tačiau gėlas – vos kelis procentus. Pakeitę vos kelis savo įpročius – ir tiesiog užsukę vandens čiaupą tada, kai nesinaudojame vandeniu, gautume ne tik mažesnes sąskaitas už vandenį, bet ir būtume „žalesni“.
Nešvaistykite maisto
Maisto švaistymas – taip pat viena iš didžiųjų žmonijos nepasotinamo vartotojiškumo pasekmių. Europa.eu duomenimis, Europoje per metus išmetama per 88 mln. tonų maisto, kurį gaminant išeikvojama daug gamtos resursų – nuo gyvūnų mėsos, augalų iki energijos išteklių. Taigi nedidelis žingsnis, kurį kiekvienas galėtų padaryti – bent jau pabandyti apskaičiuoti savo porcijas. Ir net tai pavers jus šiek tiek draugiškesniu aplinkai.
