Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 01 20

-17 °C ar +3 °C – kokia lietuviška žiema naudingesnė gamtai?

Po itin šilto 2020-ųjų sausio girdėjome įvairių mokslininkų perspėjimų, kaip šiltos žiemos iškreipia gamtos ciklus: nesant sniego vandeniu nepasipildo upės bei grutiniai vandenys, per anksti išsprogsta augalų pumpurai, atsibunda žiemos miegu įmigę gyvūnai, džiūgauja musės, uodai ir mediena mintantys kenkėjai. Bet kai užgriūna beveik savaitę besitęsiantys stiprūs šalčiai – ar tokia temperatūra ne pražūtingesnė? Ar tokiame šaltyje nežūsta dalis gyvūnų ar augalų?
Sniegas nuklojo Kauno marių pakrantę
Sniegas nuklojo Kauno marių pakrantę / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Kai yra puraus sniego – šalčiai ne tokie ir baisūs

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto profesorius Alius Ulevičius svarstė, jog šiemet sinoptikai prognozuoja „normalų“, tai yra tikrą žiemišką sausio mėnesį.

„Taip geriau augalų pumpurams: „užmigę“ ir šaltajam sezonui pasiruošę pumpurai su didesne gyvybine jėga išsprogsta pavasarį. Kai žiema šilta, jie tarsi ant ribos – susprogti ar ne? Todėl staigiai atšalus tokie pumpurai yra lengviau pažeidžiami. Mūsų vietiniai augalai jau prisitaikę prie tokių (temperatūros, - red. past.) svyravimų, bet, pavyzdžiui, sėklų ir vaisių derliui dideli šalčiai gali turėti neigiamos įtakos,“ – sakė prof. dr. Alius Ulevičius.

„Užmigę“ ir šaltajam sezonui pasiruošę pumpurai su didesne gyvybine jėga išsprogsta pavasarį.

Jo teigimu, visa gyvybė, kuri yra po sniegu, ramiai ir saugiai žiemoja, nes ten temperatūros svyravimai ženkliai mažesni.

„Blogiau, kuomet įvyksta staigūs atodrėkiai, naikinantys sniego dangą, o po to vėl stipriai šąla,“ – sakė mokslininkas.

Jis nuramino, jog gyvūnams tokie šalčiai nėra baisūs. Žiemiški kailiniai ir plunksnų apdaras – šilti, svarbu, kad maisto netruktų.

„Tiesa elniniams žvėrims, ypač stirnoms, stora sniego danga gali turėti neigiamos įtakos, bet tik tuomet, kai sniego daug ir ant jo susiformuoja kieta apledėjusi pluta. Bet taip nutinka nebent antroje žiemos pusėje, o dabar, kai sniegas purus ir negilus – jokių problemų.

Mindaugo Macaičio nuotr./Laukinė gamta
Mindaugo Macaičio nuotr./Laukinė gamta

Tie, kas pasilieka žiemoti, maisto susiranda. Mažiems peliniams graužikams ir kirstukams – tikras rojus po sniegu: šilta, lengva tunelius sniege rausti, ant užklotos žemės nesunku susirasti maisto,“ – sakė prof. dr. A. Ulevičius.

Labiausiai kenkia staigūs temperatūros svyravimai

Kelerius metus skambėjo mokslininkų perspėjimai, kad šiltas žiemas lengviau ištveria įvairūs kenkėjai. Tačiau tie, kurių verčiau niekada nesusitiktume, deja, ištvers ir šį šaltį.

„Vargu, ar nuo tokių šalčių sumažės erkių – jos žiemoja dirvos paviršiuje ir, jei sniego pakanka, jos jaučiasi komfortiškai,“ – sakė Vilniaus universiteto mokslininkas.

Kam dideli šalčiai iš tiesų gali būti gybybės ar mirties klausimas – tai nedidelių ežerėlių ar tvenkinių žuvims. Stovinčio vandens telkiniuose, ypač sekliuose, storas ir gausiai apsnigtas ledas gali būti žuvų dusimo priežastimi, nes fotosintezė nevyksta, o esamas deguonis naudojamas organinių medžiagų skaidymui, jo palaipsniui mažėja.

Staigūs svyravimai yra daugiau žalingi nei naudingi.

„Sakyti, kad staigiai nukritusi temperatūra būtų kažkam gamtoje naudinga, ne visai tikslu. Sakyčiau staigūs svyravimai yra daugiau žalingi nei naudingi. Tai ir vadinama klimato anomalijomis. Šylant klimatui anomalijų dažnėja, dalis organizmų prie to prisitaiko, dalis išgyvena sunkiau. Prie pastarųjų priskirčiau egzotinius svetimkraščius organizmus,“ – pokalbį užbaigė prof. dr. Alius Ulevičius.

Šaltis saugo vietines rūšis nuo „užsieniečių“

Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos vadovas prof. dr. Kęstutis Arbačiauskas pastebėjo, jog įvairių rūšių paplitimą lemia ne tik vidutinės bet ir ekstremalios temperatūros. Kitaip tariant, rūšys, kurios gyvena Lietuvoje, yra prisitaikę prie lietuviškų žiemų. Kai šiame regione žiemos šyla, kyla rizika, kad galime sulaukti įvairių šiltesnį klimatą mėgstančių „svečių“.

„Galima teigti, kad bendrijos, kurios evoliucionavo tam tikromis klimatinėmis sąlygomis tų ekstremalių klimatinių įvykių yra saugomos nuo kitos evoliucinės kilmės rūšių invazijų,“ – rašė mokslininkas.

Taigi, šiltos žiemos į Lietuvą gali „prikviesti“ kitokių vabzdžių, augalų ar gyvūnų. Tarp jų gali būti ir nemaloniai kandančių ar vietines rūšis naikinančių padarų.

Staigiai kintant temperatūrai gali suskilti kai kurių rūšių medžiai

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Arūnas Bukantis vis tik laikėsi pozicijos, kad dideli šalčiai nėra naudingi gamtai.

„Žemesnė nei -25 °C oro temperatūra priskiriama prie pavojingų meteorologinių reiškinių, o speigas, kai minimali oro temperatūra nukrenta žemiau -30 °C jau yra stichinis meteorologinis reiškinys.

Sausio 17-18 d. rytiniuose ir šiaurės rytiniuose Lietuvos rajonuose buvo panaši temperatūra. Teigti, kad pavojingi ar stichiniai meteorologiniai reiškiniai reikalingi gamtai, nėra jokio pagrindo.

Žemesnė nei -25 °C temperatūra yra pavojinga kai kurioms vaismedžių ir vaiskrūmių veislėms bei dekoratyviniams augalams.

Žemesnė nei -25 °C temperatūra yra pavojinga kai kurioms vaismedžių ir vaiskrūmių veislėms bei dekoratyviniams augalams, t.y. jų antžeminėms dalims. Šiuo metu susidariusi 8-17 cm sniego danga yra pakankamo storio, kad apsaugotų žiemkenčių pasėlius ir vaismedžių šaknis,“– kalbėjo prof. dr. A. Bukantis.

Pasak profesoriaus, vis tik Lietuvos klimato sąlygomis medžiai dažniau nukenčia nuo staigų temperatūros svyravimų negu nuo ilgalaikių speigų – ką minėjo ir prof. dr. Alius Ulevičius.

„Žiemą, staiga keičiantis temperatūrai, susidaro galingos įtempimo jėgos, dėl kurių išilgai skyla kietųjų lapuočių (ąžuolo, uosio, klevo) kamienai. Iš vietinių medžių labiau nukenčia tie, kurių paplitimo arealas nusitęsęs pietų kryptimi, pavyzdžiui, skroblo, ažuolo, uosio. Toliau į šiaurę išplitę medžiai (pušis, kadagys, drebulė, beržas) šalčiui atsparesni,“ – sakė mokslininkas.

Jis pridūrė, jog žemesnė nei -20 °C temperatūra taip pat pavojinga Lietuvoje žiemojantiems paukščiams bei dėl įvairių priežasčių pasilikusiems žiemoti paukščiams migrantams.

Itin didelius temperatūros skirtumus bei dažniau pasikartojančius svyravimus nulemia klimato kaita.

Apibendrinus mokslininkų įžvalgas galima teigti, kad stipresnis šaltukas nėra pavojingas, jei šąla palaipsniui ir žema temperatūra nesilaiko ilgai.

Blogiau – tempertūros „amerikietiškieji kalneliai“, kai šaltuką staiga keičia atodrėkis, o dar už kelių dienų viską vėl sukausto ledas. Itin didelius temperatūros skirtumus bei dažniau pasikartojančius svyravimus nulemia klimato kaita. Todėl verčiau dėti pastangas, kad lietuviška žiema išliktų žiemiška, su nedidele nuolatine minusine temperatūra ir sniego danga.


Šio straipsnio parengimą finansavo Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako Lietuvos gamtos fondas, projektas „Klimatosūkis“ ir jame nebūtinai atspindimas Europos Sąjungos požiūris.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai